Karolis Sierakauskas
| Karolis Sierakauskas | |
|---|---|
| |
| Sierakauskai | |
| |
| Herbas „Sierakowscy“ | |
| Gimė | 1752 m. |
| Mirė | 1820 m. sausio 5 d. (~68 metai) Kozenicai |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Karolis Sierakauskas |
Karolis Juozapas Sierakauskas (lenk. Karol Józef Sierakowski; 1752 m., Bresto vaivadija – 1820 m. sausio 5 d., Kozenicai) – Lenkijos karo vadas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadetų korpuso, kuriame gavo išsilavinimą 1766–1772 m., absolventas. 1773 metais ten buvo vėliavos nešėju, o 1774 metais kapitonu su pabrigadininko funkcija, 1783 metais paaukštintas į majorus; tuo pat metu buvo geometrijos ir architektūros profesoriumi. Nuo 1789 m. spalio 14 d. dėstė fortifikaciją Karūnos inžinierių mokyklos korpuse. Tais pačiais metais paaukštintas į pulkininkus ir liko vadovauti Karūnos inžinierių korpusui. Pulkininko laipsnyje liko iki 1794 m. birželio.
ATR-Maskvos 1792 m. kare apdovanotas Virtuti Militari kryžiumi.
Kosciuškos sukilimo metu vadovavo divizijai ir korpusui, paaukštintas į generolus-majorus, sužeistas Maciejovicės mūšyje, pateko į nelaisvę.
Varšuvos kunigaikštystėje divizijos generolas.
.JPG)
1812 metais karinio ministro Juzefo Vielhorskio pavaduotojas. 1815 metais apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
Nuo 1815 metais artilerijos ir inžinerijos korpuso vadas, 1818 metais paaukštintas į artilerijos generolą ir senatorių-vaivadą.
Palaidotas kalvinistų kapinėse Varšuvoje, katakombose.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jadwiga i Eugeniusz Szulcowie, Cmentarz ewangelicko-reformowany w Warszawie, Warszawa 1989