Karolinas (Palenkės vaivadija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Karolinas (Gibai))
Jump to navigation Jump to search
Karolinas
lenk. Karolin
Karolin kościół pw. Świętej Rodziny 04.08.12 1pl.jpg
Šv. Šeimynos bažnyčia

Karolinas
54°02′56″ š. pl. 23°16′42″ r. ilg. / 54.04889°š. pl. 23.27833°r. ilg. / 54.04889; 23.27833 (Karolinas (Palenkės vaivadija))Koordinatės: 54°02′56″ š. pl. 23°16′42″ r. ilg. / 54.04889°š. pl. 23.27833°r. ilg. / 54.04889; 23.27833 (Karolinas (Palenkės vaivadija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Valsčius: Gibų valsčius
Gyventojų (2008): 112
Pašto kodas: PL 16-506
Commons-logo.svg Vikiteka: KarolinasVikiteka

Karolinas (lenk. Karolin) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Gibų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 6 km į vakarus nuo Gibų, apie 10 km į pietvakarius nuo Seinų ir 104 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. 144 gyventojai. Karolino Šv. Šeimynos bažnyčia, priklausanti Seinų Šv. Kazimiero Jogailaičio dekanatui. Keliai į Bialogurus, Pogoželecą. Balčio ežeras. Per kaimą eina mėlynoji pėsčiųjų turizmo maršruto trasa. Į Karolino sudėtį įjungti buvę Kšivašės ir Pokrovsko kaimeliai. Senosios sentikių kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. XVIII a. dar tęsėsi Sengirės kolonizacija, į vietoves prie Balčio ežero kėlėsi kolonistais sentikiai iš Rusijos, tuo pačiu norėdami išvengti patriarcho Nikono persekiojamų. Pirmieji persikėlėliai pasirodė dar prieš 1780 m., pakviesti šių žemių valdytojo Sanoko pataurininko Adomo Gelaževskio. 1796 m. susikūrė gyvenvietė Karolinas – dvarininkas Liudvikas Skanpskis vieną iš savo palivarkų pavadino žmonos Karolinos vardu. 1827 m. kaime buvo 19 dūmų (sodybų) ir 159 gyventojai. Po 1831 m. sukilimo palivarkas su visomis žemėmis caro adinistracijos buvo nusavintas imperijos naudai. Rusijos valdininkai, siekdama sentikius pritraukti prie stačiatikių bažnyčios, pradėjo jiems dalinti netoliese esanti Češkinės mišką, susikūrė naujakūrių gyvenvietė, vadinama Češkine, o vėliau Pokrovsku. Nuo 1843 m. jau visas kaimas įvardijimas Pokrovsku (vietos lietuvių šaukiamas Pakrausku), o buvusiame Karolino palivarke pagal caro rūmų arcitekto Konstantino Thono projektą 1846-54 m. pastatyta Dievo Motinos Globėjos cerkvė. Administraciškai Pokrovskas buvo pavaldus Gibų valsčiui su centru Gibų kaime. Po kiek laiko jau ir valsčius buvo pervadintas į Pokrovsko, nors jo centras išliko Gibuose. Apylinkėse gyvenę 462 sentikiai (1856 m.) priklausė piliponiečiams (sentikių atšaka) ir toliau laikėsi savo tradicijų, religines apeigas atlikdavo slaptai. Susikūrus nepriklausomai Lenkijos valstybei, cerkvė buvo atduota katalikams ir perstatyta: 1921 m. bažnyčia konsekruota Šventos Šeimynos vardu, bizantiškai šventovei būdingi apvalūs bokšteliai buvo pašalinti. Pirmąjį pasaulinį karą išgyvenę kaimo stačiatikiai toliau meldėsi gretimoje Pogoželeco cerkvėje. Gyvenvietei buvo grąžintas senasis – Karolino – vardas. Po Antrojo pasaulinio karo sentikių kaime nebeliko. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]