Karlis Ievinis
| Karlis Ievinis latv. Kārlis Ieviņš | |
|---|---|
| Gimė | 1888 m. kovo 10 d. Pakuliai, dab. Jelgavos savivaldybė |
| Mirė | 1977 m. lapkričio 18 d. (89 metai) Švedija |
Karlis Ievinis (latv. Kārlis Ieviņš, tikr. Kārlis Viktors Pakuļis, 1888 m. kovo 10 d. Pakuliai, dab. Jelgavos savivaldybė – 1977 m. lapkričio 18 d. Švedija) – latvių žurnalistas, rašytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė amatininko šeimoje. Vaikystės namų pravardę „Ievinis“ pasirinko slapyvardžiu. Pats pasirengęs išlaikė mokytojo egzaminus ir 1907–1914 m. mokytojavo Jaunpilyje. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Ukrainoje, Kaukaze, Ferganoje. 1916–1921 m. dirbo Raudonajame Kryžiuje Švedijoje, kartu Latvijos konsulas, 1916 m. Stokholme įkūrė Latvijos informacinį biurą. 1921–1941 m. laikraščio „Jaunākās ziņas“ specialusis korespondentas ir žurnalo „Atpūta“ žurnalistas Švedijoje. Bendravo su Selma Lagerlef. Išgarsėjo kaip smuikų meistras ir tapytojas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūryboje sprendžiama vyro ir moters santykių problema, egzotiškų kraštų trauka; žymi neoromantizmo įtaka. Romanuose „Putros Daukis“, „Saulės sode“ vaizduojamas tarpukario Latvijos visuomeninis gyvenimas, yra realizmo bruožų. Dar parašė eilėraščių, pjesių.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Moters ieškojimas (Sievietes meklēšana), 1926 m.,
- Latvių aukso ieškotojo nuotykiai (Latvju zeltrača dēkas) 1935 m.; apie Džeką Londoną,
- Sielų šmėklos Žvaigždžių kalne (Dveseļu regi Zvaigžņu kalna), 1939 m.,
- Sielų nerimas (Dveseļu nemiers), apsakymų rinkinys 1938 m., Ziemeļblāzma, Västerås 1973 m.
- Guntis ir Daila (Guntis un Daila), apysaka, 1939 m.
- Putros Daukis (Putras Dauķis), 1930 m.,
- Saulės sode (Saules dārzā), 1939 m., Latvju grāmata, 1965 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Karlis Ievinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 739 psl.