Karl Ragnar Öller

Ragnaras Ölleris

Karlas Ragnaras Ölleris, suom. Karl Ragnar Öller, šved. Karl Ragnar Öller (1893 m. liepos 6 d. Lahtyje – 1960 m. gruodžio 22 d. Helsinkyje) – Suomijos švedakalbis rašytojas ir vertėjas, kultūros veikėjas ir Lietuvos garbės konsulas.

Biografija

Gimė ir augo švedo ir suomės šeimoje. Studijavo filologiją Grenoblio universitete, 1916–1917 m. dirbo Prancūzijos konsulate Helsinkyje. Vėliau darbavosi draudimo srityje, turizmo agentūroje ir kitur. 1923 m. apgynė filosofijos daktaro laipsnį iš suomių literatūros istorijos, 1922–1924 m. buvo renkamas Naujosios filologijos draugijos sekretoriumi.

1922 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje pasiuntinybėje Helsinkyje kaip ELTOS atstovas – suomių spaudai teikdavo informacinius pranešimus. 1923 m. atstovybės vadovas Ignas Šeinius kartu buvo paskirtas ir ambasadoriumi Švedijai, todėl turėjo persikelti reziduoti į Stokholmą. Ragnaras Ölleris liko tvarkyti pasiuntinybės reikalus ir 1925 m. buvo paskirtas Lietuvos garbės konsulu Suomijoje. Nuo 1927 m. visus konsulinius reikalus tvarkydavo savo bute, kanceliarinės išlaidos jam būdavo padengiamos.

Atstovaudamas Lietuvos Respubliką didelį dėmesį skyrė kultūrinių ryšių su gimtąja šalimi stiprinimui. 1924 m. buvo organizuotas choro „Suomen Laulu“ gastrolės, o 1925 m. – žurnalistų viešnagė Lietuvon. Be to, 1926 m. Kaune lankėsi Helsinkio aukštųjų mokyklų profesorių delegacija, 1931 m. – suomių mokytojai. R. Öllerio iniciatyva įvyko Suomijos šaulių organizacijos (suom. Suojeluskunta) vadovo Lauri Malmbergo vizitas į Kauną, į varžybas abiejuose šalyse nuo 1933 m. važiuodavo lietuvių ir suomių sportininkai. 1934 m. Suomijoje buvo išleistas iliustruotas kelionių vadovas po Lietuvą. Teko globoti ir lietuvius, besimokančius jūreivystės mokyklose. Savo veiklą jis derino su kitais garbės konsulais Vyborgo ir Turku miestuose.

Darbo kiek sumažėjo, kai 1929 m. Lietuvos ambasadoriumi į Helsinkį buvo paskirtas Jonas Aukštuolis, rezidavęs Taline. Kultūrinį šalių bendradarbiavimą taip pat skatino 1931 m. įkurta Suomių–lietuvių draugija, kurios pirmininku buvo išrinktas Augustas Robertas Niemis, o pavaduotoju – Ragnaras Ölleris. Draugija veikė iki 1944 m. pabaigos, jos veikla buvo nutraukta pareikalavus TSRS vadovybei.

1939 m. Helsinkyje paskutinį kartą buvo iškilmingai minima Vasario 16–oji. Netrukus prasidėjo Žiemos karas, o Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministerija 1940 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu garbės konsulatą likvidavo. Antrojo pasaulinio karo metais R.Ölleris dar padėjo pabėgėliams iš Lietuvos, o konsulato archyvą perdavė Švedijos lietuviams. Dalį asmeninių dokumentų išsaugojo brolio sūnus ekonomikos docentas Larsas–Erikas Ölleris.

Nuo ketvirtojo dešimtmečio pabaigos R.Ölleriui teko užsiimti ūkine veikla: jis turėjo perimti žmonos Evos Margaretos tėvui Leonardui Lindelöfui priklausiusią mašinų gamyklą. 1938 m. jis tapo direktoriaus pavaduotoju, o 1943 m. – vadovu. 1950 m. pardavė mašinų gamyklos akcijas ir išėjo į užtarnautą poilsį.

Kūrybinė veikla

Literatūrinė Ragnaro Öllerio veikla buvo itin intensyvi – Sten Söderskär slapyvardžiu ir savo vardu parašė bei išleido dvidešimt keturis romanus, pjeses. Nemaža kūrybos dalis skirta Lietuvai – suomių mokytojų kelionės į Kauną progą 1926 m. išspausdino leidinį apie švietimo reformas Lietuvos Respublikoje, tais pačiais metais pasirodė jo knyga apie Joną Basanavičių.

Tobulai mokėdamas lietuvių kalbą, R.Ölleris į švedų kalbą išvertė Lietuvos rašytojų noveles ir 1940 m. kartu su Nilsu Bohmanu jas išleido. Jo iniciatyva 1938 m. Kaune pasirodė jaunųjų šiauriečių rašytojų antologija „Šeši suomiai“ (vertė Jonas Šimkus).

Dideli R.Öllerio nuopelnai ir suomių kinematografijai. 1921 m. jis įkūrė žurnalą švedų ir suomių kalbomis „Filmiaitta“ ir buvo jo redaktoriumi. 1925–1927 m. redagavo švediškai leistą „Filmrevyn“, 1928–1932 m. – suomišką „Elokuvą“ (liet. „Kinas“). Jis iniciavo Suomijos filmų archyvo įsteigimą, 1935–1946 m. buvo Valstybinės kino komisijos narys.

Bibliografija

Ragnaro Öllerio vardu:

• Ett kvarts sekel av vårt litterära liv 1828–1853: 1: Poesin, väitöskirja. Söderström, Helsingfors, 1920
• Theodor Clásen, 1922
• Marssvalan och andra noveller. Schildt, Helsingfors, 1923
• Liettuan koulutoimi: katsaus sen historialliseen kehitykseen ja nykyiseen tilaan. Tekijä, Helsinki, 1926
• Tohtori Jonas Basanavičius: Liettuan kansallisen herätyksen johtaja. Eripainos Helsingin Sanomain numerosta marrask. 28 p:ltä 1926. Tekijä, Helsinki, 1926
• Antti Juhana Mustonen: pohjoiskarjalainen suurliikemies 1810–1877. Tekijä, Helsinki, 1927
• Suomen liikemaailman miehiä / Affärsvärldens män i Finland 1; toim. Eino Jauri, Ragnar Öller, B. Taulamo. Kustannusliike Suomen kauppa ja teollisuus, Helsinki, 1928
• Litauiska noveller: ett urval av modern litauisk novellkonst: till svenska av Ragnar Öller och Nils Bohman. Vepe förlag, Stockholm, 1940
• Lindelöfin konetehdas 1886–1946: helsinkiläisen työpajan vaihtelevat kohtalot kuuden vuosikymmenen aikana / Lindelöfs maskinfabrik 1886–1946: en Helsingforsverkstads skiftande öden under sex årtionden. Lindelöfin konetehdas, Helsinki, 1945
• Pakistanin moskeijat, islamilaisen rakennustaiteen mestariteoksia. / Suomi-Pakistan yhdistys, Helsinki, 1959

Steno Söderskärio vardu:

• Den stora sensationen: pjäs i en akt. Amatörteatern 13. Fritzes bokförlag, Stockholm 1931, 2. uppl. 1933
• Amor på sällskapsresa: komedi i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 32. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1932
• Ultimatum: diplomatiskt mellanspel i tre akt. Borgåbladets teaterbibliotek 39. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1933
• Hjälte för en dag: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 45. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1934
• Jämlikhet: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 50. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1934
• Draksådd: pjäs i en akt. Borgåbladets teaterbibliotek 67. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1936
• Romanpristävlingen. Helsingfors, 1936
• En sparv i paradis: en händelse i två scener. Borgåbladets teaterbibliotek 68. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1936
• Ödets spegel: pjäs i en akt. Borgåbladets teaterbibliotek 69. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1936
• Hyresgäster i Paradiset: roman från 1930-talet. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1937
• Avgångssignalen: klipp ur dragkrönikan: pjäs i tre akt . Borgåbladets teaterbibliotek 75. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1938
• Korsvägar: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1938
• Vårt dagliga arbete: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 80. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1939
• Vårdtecknet: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1940
• Efterspel: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1941
• Vargavintern: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1941
• Gryningen: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1942
• Ny seger: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1944
• Gottgörelse: roman. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1947
• Den mörka punkten: pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 90. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1947
• Nyckelmannen : pjäs i tre akter. Borgåbladets teaterbibliotek 91. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1948
• Den breda vägen. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1953
• Utskärets lag: pjäs i en akt. Borgåbladets teaterbibliotek 92. Tryckeri & Tidnings, Borgå, 1954

Įvertinimas

• Vytauto Didžiojo ordinas (1932 m.)
• Suteiktas garbės generalinio konsulo vardas (1932 m.)

Atminimo įamžinimas

2005 m. birželio 21 d. Suomijos ambasadoriaus rezidencijoje Vilniuje įvyko seminaras, skirtas Dr.Ragnaro Öllerio veiklai pažymėti. Jo metu buvo pristatyta knyga Liettuan lipunkantaja Suomessa. Lietuvos vėliavnešys Suomijoje. Litauscher Fahnenträger in Finnland. Autoriai: Ulla-Liisa Heino, Eeva Kihlberg ir Stasys Skrodenis.

Šaltiniai

• Sten Söderskär^{[neveikianti nuoroda]}
• Prof. Dr. Juozas Skirius. Suomijos pilietis Dr.Ragnaras Olleris – Lietuvos konsulas // Mokslas Ir Gyvenimas, 2007 m. Nr. 5, psl. 10–12^{[neveikianti nuoroda]}
• Sandra Grigaravičiūtė. Lietuvos konsulatai Švedijoje 1921–1940 m.^{[neveikianti nuoroda]}
• Seminaras Ragnaro Öllerio garbei Vilniuje // Suomijos Respublikos ambasados Vilniuje inf.

Nuorodos

• Suomen ja Liettuan väliset suhteet ennen ja nyt / Suomijos ir Lietuvos tarpusavio ryšiai seniau ir dabar / Beziehungen zwischen Finnland und Litauen in Vergangenheit und Gegenwart; käännös saksasta suomeksi Lars Westerstråhle; käännös liettuaksi suomenkielisen tekstin pohjalta Stasys Skrodenis; liettuankieliset sitaatit kääntänyt Virginia Dzvonkaitė–Koivula // Suomi-Liettua kulttuurisäätiö, Helsinki 2004