Karksi mūšis

Karksi mūšis
Priklauso: ATR–Švedijos karas (1600–1629) ATR–Švedijos karas (1600–1611)
Data 1600 m. spalio 29 d. Vieta Mūšio vieta Rezultatas ATR pajėgų pergalė Priežastis Ginčas dėl Livonijos ir dominium Maris Baltici Teritoriniai pokyčiai Teritorinių pokyčių neįvyko
Konflikto šalys
Lietuvos didžioji kunigaikštystė / Abiejų tautų respublika	Švedijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Jürgen Farensbach Vilhelmas Dükeriltas	Carl Carlsson Gyllenhielm
Pajėgos
~1200 karių	~1500 karių
Nuostoliai
Nežinoma, nedidelės	750 žuvusių

Karksi mūšis (šved. Slaget vid Karksi arba slaget vid Karkus, lenk. Bitwa pod Karksi) – 1600 m. spalio 29 d. įvykęs Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karalystės karinių pajėgų susidūrimas, vienas 1600-1629 m. ATR-Švedijos karo mūšių

Mūšyje Vendeno vaivados Jurgeno Farensbacho vadovaujamos 1200 karių pajėgos, sudarytos iš samdinių totorių ir bendros ATR kariuomenės, sumušė 1500 karių dydžio švedų pajėgas, kurioms vadovavo Švedijos karaliaus Karolio IX sūnus Karlas Karlsonas Gyllenhielmas.

Priešistorė

Spalio 17 d. užėmęs Pernu švedų karalius Karolis IX nusprendė pulti ATR kontroliuotą Viljandžio pilį. Dalis Abiejų Tautų Respublikos pajėgų haidukų dalinių prisijungė prie Švedijos pajėgų. Operacijos planas pirmu etapu numatė užimti pakeliui buvusią Karksi pilį. Ji priklausė Vendeno vaivadai Jurgiui Farensbachui (vok. Jürgen Farensbach). Pilies puolimui Karolis IX skyrė apie 1500 karių pajėgas, kurioms vadovavo jo nesantuokinis sūnus Karlas Gyllenhielmas (šved. Carl Carlsson Gyllenhielm). Šios pajėgos judėjo kaip pagrindinių švedų pajėgų avangardas. Švedų planas buvo naktį pasiekti pilį naudojantis į nelaisvę paimtu Farensbacho pasiuntiniu ir apgaulės būdu tamsoje įsiveržti į įtvirtinimus. Taip švedai būtų užsitikrinę saugų kelia į Viljandį. Tačiau pasiuntiniui pavyko pabėgti iš švedų nelaisvės ir Karksi įgulai pranešti apie švedų ketinimus.

Mūšio eiga

Spalio 28 d. Švedijos kariuomenė pasiekė Karksi pilį. Nepavykus užklupti gynėjų nepasirengusių Karlas Gyllenhielmas pareikalavo, kad pilies komendantas Vilhelmas Dükeriltas pasiduotų. Gyllenhielmas teigė, kad pagrindinė Švedijos kariuomenė, vadovaujama karaliaus Karolio IX, seka iš jam paskos. Komendantas Dukeriltas pasiduoti atsisakė. Pilyje buvusios Farensbacho vadovaujamos pajėgos atrėmė šturmo mėginimą, po ko Gyllenhielmas pasirengė apsiausčiai ir Karksi dvare įkūrė savo stovyklą.

Spalio 29 dienos rytą Farensbacho vadovaujamos apie 1,2 tūkst. raitelių ATR pajėgos surengė netikėtą puolimą prieš Švedijos stovyklą. Užklupti netikėtai švedai nesugebėjo išsirikiuoti į kovinę rikiuotę, patyrė didelių nuostolių (lenkiškuose šaltiniuose nurodoma 750 žuvusių, t. y. pusė visų pajėgų) ir buvo priversti trauktis. Švedai nebuvo visiškai sumušti ir atsitraukė iki pagrindinių Karolio IX pajėgų.

Literatūra

• Herbst, S. Wojna inflancka 1600–1602 / Stanisław Herbst. – Zabrze: Wydaw. Inforteditions, 2006. – 253 p. – p. 45—47. – ISBN 83-89943-14-X
• Hendrik Sepp "Rootsi-Poola sõda Liivimaal 1600. a. ja 1601. a. alul. I osa. " Ajalooline Ajakiri nr. 1/1932. – Tartu: [s.n.], 1932. – 35, [1] lk. с.
• Swedish wars 1600–1609: 1601 Spring Summer Campaign [Archyvuota 2017 m. liepos 29 d., Wayback Machine.], Polish Renaissance Warfare.