Kardinolas rinkikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kardinolas rinkikas, kardinolas elektorius (angl. cardinal elector) – kardinolas, Kardinolų kolegijos narys, turintis teisę konklavoje rinkti popiežių.

Kardinolo rinkiko sąvoka egzistuoja seniai, o 1970 m. įgijo tikslesnį apibūdinimą. 1970 m. lapkričio 21 d., popiežius Paulius VI paskelbė savo motu proprioIngravescentem Aetatem“, kuris pakeitė kardinolų rinkimines teises. Dokumentas nurodė, kad kardinolai, vyresni kaip 80 metų, praranda teisę rinkti popiežių ir dalyvauti konklavoje.
1971 m. sausio 1 d. šis apribojimas įsigaliojo, ir 25 kardinolai prarado savo rinkimines teises.

Ši taisyklė vėliau buvo patvirtinta jo 1975 m. spalio 1 d. apaštališkojoje konstitucijoje „Romano Pontifici Eligendo“ ('Apie Romos pontifiko išrinkimą') ir 1996 m. vasario 22 d. popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkojoje konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“ ('Visi viešpaties ganomieji').

2013 m. kovo 5 d. 91 kardinolas nebuvo kardinolai rinkikai, t. y., neturėjo teisės dalyvauti konklavoje.