Karamanlių dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karamanliai (Karamanli, Caramanli, Qaramanli, al-Qaramanli) – naujųjų laikų dinastija, nuo 1711 m. iki 1835 m. valdžiusi Osmanų imperijai nominaliai priklaususią Tripolitaniją. Valdos apėmė Tripolį ir apylinkes, tačiau sėkmės laikais aprėpė Kirenaiką ir Fesaną, t. y. beveik visą nūdienos Libiją. Dinastijos pradininkas paša Achmedas Karamanlis – Karamanidų dinastijos palikuonis. Labiausiai žinomas karamanlių atstovas buvo paša Jusufas ibn Ali Karamanlis, valdęs nuo 1795 m. iki 1832 m. Nuo 1801 m. iki 1805 m. jis kariavo su Jungtinėmis Amerikos valstijomis. Po Alio II Karamanlio dinastija nutrūko.

Karamanlių dinastijos valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ahmedas I (1711 m. liepos 29 d. – 1745 m. lapkričio 4 d.)
  • Mehmedas Paša (1745 m. lapkričio 4 d. – 1754 m. liepos 24 d.)
  • Ali I Karamanlis (1754 m. liepos 24 d. – 1793 m. liepos 30 d.)
  • Ali Paša (1793 m. liepos 30 d. – 1795 m. sausio 20 d.), Osmanų remiamas uzurpatorius, taip pat vadinamas „Aliu Burghulu“
  • Achmedas II (1795 m. nuo sausio 20 d. iki birželio 11 d), taip pat vadinamas „Ahmedu“ arbe „Hametu“
  • Jusufas Karamanlis (1795 m. birželio 11 d. – 1832 m. rugpjūčio 20 d.)
  • Mehmedas Karamanlis (1817 m.) (pirmas kartas, per maištą)
  • Mehmedas ibn Ali (1824 m.) (pirmas kartas, per maištą)
  • Mehmedas Karamanlis (1826 m.) (antras kartas, per maištą)
  • Mehmedas Karamanlis (1832 m. liepą) (trečias kartas, per maištą)
  • Mehmedas ibn Ali (1835 m.) (antras kartas, per maištą)
  • Ali II Karamanlis (1832 m. rugpjūčio 20 d. – 1835 m. gegužės 26 d.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Рыжов К. В. Все монархи мира. Мусульманский восток XV–XX вв. — : «Вече», 2004. — С. 252–255. — ISBN 5-9533-0384-X
  • Hume, L. J. Preparations for Civil War in Tripoli in the 1820s: Ali Karamanli, Hassuna D’Ghies and Jeremy Bentham. // The Journal of African History 21.3 (1980): 311–322.
  • McLachlan, K. S. Tripoli and Tripolitania: Conflict and Cohesion during the Period of the Barbary Corsairs (1551–1850). // Transactions of the Institute of British Geographers, New Series 3.3 (1978): 285–294.