Karališkių Švč. Dievo Motinos globos sentikių cerkvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Orthodox.png
Karališkių Švč. Dievo Motinos globos sentikių cerkvė
Rusiškas pavadinimas Королишкcкий храм
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Karališkiai (Anykščiai)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta XVIII a.

Karališkių Švč. Dievo Motinos globos cerkvė – buvusi sentikių ir stačiatikių cerkvė Karališkiuose (Kurklių sen.), Anykščių rajone, paribyje su Molėtų rajonu.

Vietos sentikių bendruomenė (Королишкcкая община) gyvavo nuo 1742 m. Tai viena įdomesnių ir retesnių Lietuvos teritorijoje egzistavusių sentikių bendruomenių, praėjusi ilgą transformacijos kelią iš sentikystės į vientikystę (единоверие) ir iš vientikystės į stačiatikybę. Išlikusios rusų stačiatikių kapinės, kuriose laidojama.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Karališkius ir jo apylinkes pirmieji sentikiai atsikėlė XVIII a. viduryje. Pagrindiniame sentikių istoriografijos dokumente „Degučių metraštyje“ minima, kad čia maldos namai įkurti 1742 m., o juos palaimino Gudiškių vienuolyno dvasios tėvas Naumas Saveljevičius. 1765 m. minimos tik 6 rusų sodybos, po 17821784 m. čia gyveno 335 bogomolai (dar taip vadinti sentikiai).

1813 m. pro Karališkius vykdamas Rusijos caras Aleksandras I lankėsi ir meldėsi vietos cerkvėje. Tuometis caras atrodė palankus Lietuvos ir Rusijos sentikiams. Netgi gavo nustebusio dvasios tėvo palaiminimą. Tačiau tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai Rusijos imperatorius lankėsi sentikių maldykloje.[1] Rusijos valdovu tapus Nikolajui I, vėl sugrįžo skaudi sentikių persekiojimo sistema, priimti sentikius diskriminuojantys įstatymai.

18691872 m. religinės reformos metu dalis Karališkių sentikių bendruomenės tikinčiųjų su sentikių dvasiškiu Vasilijumi Darendovu prisijungė prie Stačiatikių bažnyčios. 1873 m. Karališkių sentikių bendruomenė buvo performuota į vientikių parapiją. Maldykloje 1871 m. įrengta ir iki XX a. vidurio veikė Karališkių Švč. Dievo Motinos Globėjos cerkvė. Nuo 1894 m. prie cerkvės įsteigta pradžios mokykla. Joje mokėsi ir lietuvių, ir rusų vaikai. Lietuvius mokė daraktoriai, o rusų vaikus – šventikas Kaštalianovas.

18881926 m., iki gyvenimo pabaigos, joje religines apeigas organizavo vientikių klebonas Jakovas Ankudinovas. Jam mirus, nebepavyko rasti sentikių apeigas mokančio stačiatikių dvasininko, todėl parapiją aptarnavo Ukmergės klebonas, o nuo 1937 m. – jerovienuolis Agafangelas (Fiodorovas), tuo metu parapijoje buvo 273 tikintieji. Po II pasaulinio karo bendruomenėje liko apie 180 tikinčiųjų, dvasininko nebuvo, tik retkarčiais atvažiuodavo Inturkės stačiatikių popas. 1964 m. maldos namai dėl avarinės būklės uždaryti, o 1968 m. religinė bendruomenė užregistruota kaip sunykusi. Buvusi cerkvė perstatyta į „Anykščių vyno“ gamyklai priklausančius poilsio namus (šalia – Karališkių ežeras).

Išlikęs Karališkių cerkvės bažnytinės knygos įrašas apie žinomo archeologo Petro Tarasenkos gimimą 1892 m. ir krikštą. Jis užregistruotas stačiatikiu, nors jo protėviai sentikiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]