Karališkasis Šekspyro teatras
| Karališkasis Šekspyro teatras | |
|---|---|
| |
| Teatras po renovacijos, 2018 m., žvelgiant nuo senojo tramvajaus tilto per Eivono upę. | |
| Vieta | Stratfordas prie Eivono, .svg){kind=small} Didžioji Britanija
|
| Statusas | Veikiantis |
| Architektas | Viljamas Ansvortas (1879 m.) Edvardas Dodgšunas (1879 m.) Elizabet Skot (1932 m.) „Bennetts Associates“ (2005–2010 m.) |
| Savininkas | Karališkoji Šekspyro trupė |
| Atidarymas | 1879 m. |
| Paskirtis | Teatras |
Karališkasis Šekspyro teatras (angl. Royal Shakespeare Theatre, RST), anksčiau vadintas Šekspyro memorialiniu teatru (angl. Shakespeare Memorial Theatre), – teatras Stratforde prie Eivono, Viljamo Šekspyro gimtajame mieste. Jis priklauso Karališkajai Šekspyro trupei (angl. Royal Shakespeare Company, RSC) ir yra skirtas garsiausio anglų dramaturgo kūrybai. Teatras įtrauktas į Jungtinės Karalystės II* kategorijos saugomų objektų sąrašą. Greta jo veikia mažesnis Gulbės teatras.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1864 m., minint 300–ąsias Viljamo Šekspyro gimimo metines, jo gimtajame mieste kilo idėja sukurti memorialinį teatrą. Iniciatyvos ėmėsi vietiniai verslininkai ir politikai. Jų pastangomis teatras prie Eivono upės buvo atidarytas 1879 m. balandžio 19 d.[2][3] Pastatas, kurį suprojektavo Viljamas Ansvortas ir Edvardas Dodgšunas, išsiskyrė Viktorijos laikų neogotikos architektūra.[4]
1926 m. kovo 6 d. teatras sudegė.[5] Naująjį pastatą 1932 m. suprojektavo architektė Elizabet Skot – tai tapo pirmuoju reikšmingu statiniu Jungtinėje Karalystėje, kurį suprojektavo moteris.[6][7] 1961 m., įsteigus Karališkąją Šekspyro trupę, teatras pervadintas Karališkuoju Šekspyro teatru.[4]
Pastate buvo įrengta scena su prosceniumu ir trijų lygių auditorija. Vėliau, siekiant pagerinti matomumą, teatro šoninėse sienose pridėti du papildomi žiūrovų lygiai. Teatro architektūroje ryškūs „Art Deco“ stiliaus elementai. 1971 m. pastatas buvo įtrauktas į II* kategorijos saugomų objektų sąrašą.[3]
Dabartinis teatro kompleksas apjungia išlikusias 1879 m. teatro dalis, kurios restauruotos ir integruotos į Elizabet Skot suprojektuotą pastatą. Jos pritaikytos repeticijoms, konferencijoms, o nuo 1986 m. čia įsikūręs Gulbės teatras.[5]
Renovacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Karališkoji Šekspyro trupė įgyvendino Karališkojo Šekspyro teatro renovaciją kaip dalį 112,8 mln. svarų sterlingų vertės projekto. Jo metu sukurta nauja 1 018 vietų salė su scena, leidžiančia žiūrovams būti arčiau aktorių – atstumas nuo scenos iki tolimiausios vietos sumažintas nuo 27 iki 15 metrų. Taip pat atnaujintas Gulbės teatras, įrengtos naujos viešosios erdvės – pakrantės kavinė, stogo restoranas, 36 metrų aukščio apžvalgos bokštas bei pagerintos sąlygos žmonėms su negalia.[1]
Atnaujinto teatro scena išsikiša į žiūrovų erdvę, o publika iš trijų pusių supa aktorius, sukurdama artimą, Šekspyro laikams būdingą vaidybos aplinką. Renovacijos metu spektakliai vyko laikinojoje „Courtyard Theatre“ scenoje, kuri tapo naujojo teatro prototipu.[8]
Statybos prasidėjo 2007 m., o atnaujintas teatras duris atvėrė 2010 m. lapkritį. Pirmieji spektakliai prasidėjo 2011 m. vasarį, o balandį į sceną sugrįžo pirmasis naujas pastatymas – Maiklo Boido režisuota „Makbeto“ interpretacija. 2011 m. kovo 4 d. teatrą oficialiai atidarė karalienė Elžbieta II ir princas Filipas, o iškilmių metu buvo suvaidinta garsioji balkono scena iš „Romeo ir Džuljetos“.[9]
2008 m. teatro renovacijos metu į auditorijos pamatus buvo įmūryta urna su aktoriaus Jano Ričardsono, mirusio 2007 m., pelenais. Ceremoniją atliko jo našlė Marusija Frank ir sūnus Mailzas Ričardsonas.[10]
Paslaugos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teatre įrengtas restoranas ir baras ant stogo su vaizdu į Eivono upę, taip pat pakrantės kavinė su terasa, kuri pirmą kartą sujungė Karališkąjį Šekspyro teatrą su Gulbės teatru. Lankytojams skirta ir „PACCAR Room“ parodų erdvė bei 36 metrų aukščio bokštas su apžvalgos platforma. Greta teatro driekiasi pakrantės takas, vedantis iki Šventosios Trejybės bažnyčios.
Po renovacijos pastatas tapo visiškai pritaikytas lankytojams, atlikėjams ir personalui su negalia – patrigubintas neįgaliųjų vežimėliams skirtų vietų skaičius, įrengti liftai, pritaikyti tualetai visuose aukštuose, o pakrantės take panaikinti judėjimą apsunkinę nelygumai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Reid, Robert L. „Royal Treatment: a six year effort to redevelop the Royal Shakespere Company's signature theater“. Civil Engineering Magazine. American Society of Civil Engineers. 81 (7): 73–81. doi:10.1061/ciegag.0000358.
- ↑ Gillingham, John. „Stratford-upon-Avon 800th Anniversary Guide“. Stratford-upon-avon.co.uk. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ 3,0 3,1 „Royal Shakespeare Theatre, Stratford-upon-avon - 1207396“. Historic England. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ 4,0 4,1 „Architect announced for RSC's transformation (archived version)“. RSC. 2005-03-18. Suarchyvuotas originalas 2008-10-07. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ 5,0 5,1 „Shakespeare Memorial Theatre Fire, 1926“. Our Warwickshire. Nuoroda tikrinta 2025-02-14.
- ↑ Cowen, Sir Frederic H. (1913). My Art and My Friends. London: Edward Arnold. p. 75. Šekspyro memorialinis teatras buvo inauguruotas koncertu, kuriam dirigavo seras Frederikas H. Kouvenas. Renginyje dalyvavo ir Viljamas Šekspyras, Karališkosios muzikos akademijos dainavimo profesorius.
- ↑ Pringle, Marian J. (1994). The Theatres of Stratford-upon-Avon, 1875–1992: an architectural history. Stratford-upon-Avon Society. p. 29. ISBN 978-0-9514-1781-2.
- ↑ „The Project“. RSC Transformation. Suarchyvuotas originalas 2013-08-09.
- ↑ „Queen officially opens RSC theatre and justice centre“. BBC. 4 March 2011. Nuoroda tikrinta 2025-02-17.
- ↑ Chaytor, Rod (2010-11-21). „Ian Richardson has final resting place in row A“. The Guardian. London.
52°11′26″š. pl. 1°42′14″v. ilg. / 52.1905°š. pl. 1.7039°v. ilg.