Karčiuotasis vilkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chrysocyon brachyurus
Karčiuotasis vilkas (Chrysocyon brachyurus)
Karčiuotasis vilkas (Chrysocyon brachyurus)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Šuniniai
( Canidae)
Triba: Tikrieji šunys
( Canini)
Gentis: Chrysocyon
( Chrysocyon)
Rūšis: Karčiuotasis vilkas
( Chrysocyon brachyurus)
Binomas
Chrysocyon brachyurus
Illiger, 1815

Karčiuotasis vilkas (Chrysocyon brachyurus) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Gyvena iki 15 metų. Įrašytas į Tarptautinę raudonąją knygą. Medžioja puldamas staiga. Visaėdis – minta beveik viskuo ką randa – nuo smulkių gyvūnų iki vaisių. Aktyviausias naktimis. Gyvena P. Amerikos (Brazilijos, Paragvajaus, Bolivijos, Urugvajaus, Šiaurės Argentinos) miškinguose rajonuose, savanose, pelkių pakraščiuose, apaugusiuose aukšta žole.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karčiuotasis vilkas

Sveria 20-23 kg. Nuo kitų šuninių skiriasi trumpa uodega ir ilgesnėmis už kūną kojomis, atrodančiomis, tarsi gyvūnas avėtų kojines. Kailis rausvai geltonas. Turi dideles ausis ir puikią klausą. Snukis tamsus. Ant sprando ir nugaros yra trumpi statūs tamsesnio plauko karčiai. Pūkuotos uodegos galas dažniausiai būna baltas. Tai nei šuo, nei lapė, bet kartais jis vadinamas ilgakoje lape.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karčiuotieji vilkai gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Po 60-65 dienas trukusio nėštumo, gimsta 2-3 jaunikliai, kurie subręsta 2-aisiais gyvenimo metais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Chrysocyon brachyurus“. IUCN Red list.