Kaponė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kaponė – įrankis, skirtas pašarams, mėsai kapoti. Būna ilgakotė arba trumpakotė. Ilgakotė būna su tiesia arba S formos geležte, ja kapojama giliuose induose – loviuose, kibiruose, rėčkose, ausekliuose. Trumpakotė būna su trumpu horizontaliu kotu ir sunkia geležte. Ja kapojama ant plokščių paviršių.

Iki XX a. pr. su kapone kapota mėsa, kopūstlapiai, vėliau – buroklapiai, bulvės, pašarinės žolės[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kaponė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 208