Kapitoniškių pilkapynas
Kapitoniškių pilkapynas | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kaišiadorių rajonas | ||
Seniūnija | Rumšiškių seniūnija | ||
Aukštis | 1,2 m | ||
Naudotas | IX a.- XII a. | ||
Žvalgytas | 1953 | ||
Tirtas | 1953-1954 m. |
Kapitoniškių pilkapynas arba Milžinkapiai – pilkapiai, buvę dab. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2 km į pietryčius nuo Rumšiškių, prie Kapitoniškių miško, Nemuno dešiniajame krante, 1959 m. užlieti Kauno marių.
Pilkapiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1953 m. istorijos instituto archeologai pilkapyne aptiko dvi pilkapių grupes. Šiaurinėje buvo 20, pietinėje – 29 pilkapiai (6–12 m skersmens ir iki 1,2 m aukščio). Sampilai iš smėlio apjuosti grioviais.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1953–1954 m. istorijos institutas ištyrė (tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius) 46 pilkapius. Pietinės grupės pilkapių sampiluose ir ant pagrindo rasta sudegintų mirusiųjų kapų. Šiaurės grupės pilkapių duobėse po sampilu buvo nedegintų žirgų kapų, o sampiluose – sudegintų. Rasta IX a.- XII a. įkapių: geležinių ylų, peilių, molinių verpstukų, žalvarinių vytinių, plokščiais užkeistais galais antkaklių, masyvių juostinių, trikampio pjūvio platėjančiais galais apyrankių. Žirgų kapuose buvo geležinių pjautuvų, žąslų, žalvarinių žvangučių.[2]
Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Kapitoniškių pilkapių vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Adolfas Tautavičius. Kapitoniškių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 369 psl.