Pereiti prie turinio

Kanurių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kanurių kalba
Kànùrí, كَنُرِيِه, Yerwa
KalbamaNigerija, Nigeris, Čadas, Kamerūnas, Sudanas
Kalbančiųjų skaičius5,7–9,6 mln.
KilmėNilo-Sacharos (?)
0Sacharos
00vakarų
000kanurių
Rašto sistemosarabų (adžami), lotynų
Kalbos kodai
ISO 639-1kr
ISO 639-2kau
ISO 639-3kau
Geografinis paplitimas
Vikipedija Kanurių kalba

Kanurių kalba (Kànùrí / كَنُرِيِه) – kalba, priklausanti Nilo-Sacharos kalbų šeimai, Sacharos kalbų šakai. Vartojama daugiausia Čado ežero apylinkėse gyvenančių kanurių – šiaurės rytų Nigerijoje (daugiausia Borno, Jobės valstijos), pietryčių Nigeryje (Difos, Zinderio regionuose), Čade (Čado ežero pakrantėse), šiaurės Kamerūne. Kalbančiųjų skaičius nurodomas tarp 5,7[1] ir 9,6 milijonų.[2] Tai viena didžiausių Nilo–Sacharos šeimos kalbų.

Išskiriamos šios kanurių tarmės (kartais laikomos atskiromis kalbomis):

  • vidurio kanurių arba jerva kanurių [knc] – daugiausia Nigerijoje ir Kamerūne, populiari bendro susišnekėjimo kalba Čado ežero regione, taip pat Sudane;[1]
  • manga kanurių [kby] – daugiausia Nigeryje, taip pat Nigerijoje, regiono prekybinė kalba;[1]
  • tumari kanurių [krt] – Nigerio Difos regione;
  • Bilmos kanurių [bms] – apie Bilmos miestą Nigeryje;
  • kanembų [kbl] – Čade prie Čado ežero;
  • Tardžumo arba senoji kanembų [txj] – vartojama kaip liturginė kalba Nigerijoje.

Kanurių kalba kartais dar vadinama Bornu, Beriberi. Daug kanurių kalbos vartotojų moka hausų ir šuva arabų kalbas. Raštingumo lygis žemas. Kanurių kalba transliuojamos radijo, televizijos laidos.[3]

Nuo seno kanurių kalba užrašoma arabų rašto adžami forma,[1] XX a. antroje pusėje pradėta naudoti lotyniška abėcėlė (Nigerijoje patvirtinta 1975 m.).[4]

Kalba toninė.

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Kanuri languageEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. kau Duomenys apie kodu „kau“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  3. KANURI: BASICS FOR HUMANITARIANS, library.translatorswb.org
  4. Dictionary of the Kanuri language. Norbert Cyffer, John P. Hutchison, 1990.