Kandalakšos rezervatas

Koordinatės: 67°04′0″ š. pl. 32°31′0″ r. ilg. / 67.06667°š. pl. 32.51667°r. ilg. / 67.06667; 32.51667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kandalakšos rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Vaizdas į Kandalakšos įlanką
Vaizdas į Kandalakšos įlanką
Vieta: Rusija
(Murmansko srities vėliava Murmansko sritis)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Kandalakša
Žemėlapis rodantis Kandalakšos rezervatas vietą.
Kandalakšos rezervatas
Koordinatės: 67°04′0″ š. pl. 32°31′0″ r. ilg. / 67.06667°š. pl. 32.51667°r. ilg. / 67.06667; 32.51667
Plotas: 705,3 km²
Įkurtas: 1932 m.
Vikiteka: Kandalakšos rezervatas

Kandalakšos rezervatas (rus. Кандалакшский заповедник) – valstybinis gamtinis rezervatas Rusijoje, Murmansko srityje. Teritoriją sudaro 2 dalys:

Plotas – 705 km², iš jų 210 km² sausumoje, 495 km² jūroje. Rezervatas įkurtas 1932 m. ir buvo skirtas vandens paukščių (ypač, gagos) perimviečių apsaugai. Vėliau rezervato teritorija plėtėsi ir keitėsi (kurį laiką apėmė dabartinį Laplandijos rezervatą; 1951 m. prijungta Barenco jūros saugomos teritorijos dalis).

Kandalakšos rezervatas apima daugiau kaip 500 salų bei šcherų ir gretimas akvatorijas. Dalyje salų veši spygliuočių miškai, beržynai, kitur – tundros augalija. Pakrantėse – pajūrio pievos. 12 % sausumos sudaro pelkės.[1]

Rezervatas įkurtas siekiant apsaugoti jūrinių paukščių perėjimo vietas – čia peri gagos, laibasnapiai ir storasnapiai narūnėliai, balnotieji ir sidabriniai kirai, mormonai, taistės, ežerinės nendrinukės, bukauodegiai plėšikai; Septynių salų salyne – paukščių turgūs. Iš viso suskaičiuotos 258 paukščių rūšys. Taigos plotuose gyvena rudieji lokiai, voverės, lapės, lūšys, kiaunės, baltieji kiškiai, briedžiai, tetervinai, kurtiniai, jerubės. Rezervato vandenyse plaukioja pilkieji ruoniai, žieduotieji ruoniai, jūrų kiškiai, kartais užplaukia baltųjų delfinų; gausu žuvies (menkės, silkės, plekšnės, ciegoriai, grundalai).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kandalakšos rezervatas. Aira Dubikaltienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Дежкин В. В. В мире заповедной природы. – М.: Сов. Россия, 1989. – 256 с.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]