Kanaimos nacionalinis parkas
Kanaimos nacionalinis parkas | |
---|---|
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Tepui parko teritorijoje
| |
Vieta: | Bolivaro valstija, Venesuela |
Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Santa Elena de Uairenas |
Koordinatės: | 5°20′00″ š. pl. 61°30′00″ v. ilg. / 5.33333°š. pl. 61.50000°r. ilg. |
Plotas: | 30 000 km² |
Įkurtas: | 1962 m. birželio 12 d. |
Vikiteka: | Kanaimos nacionalinis parkas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 701 |
Kanaimos nacionalinis parkas (isp. Parque Nacional Canaima) – saugoma gamtos teritorija pietryčių Venesueloje, prie Brazilijos ir Gajanos sienos. Jis yra Bolivaro valstijoje ir apytiksliai yra tokio pat ploto kaip Gran Sabanos regionas. Nacionalinio parko plotas – 30 tūkst. km².
Parkas įkurtas 1962 m. birželio 12 d. Tai antras pagal dydį nacionalinis parkas Venesueloje po Parima-Tapirapeko parko ir yra Belgijos dydžio.
Parkas 1994 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl tepui (kalnų, plokščiomis viršūnėmis), kurie būdingi regionui.
Žymiausi tepui nacionaliniame parke yra Roraimos kalnas, kuris yra aukščiausias ir lengviausiai įkopiamas, ir Aujantepui, nuo kurio krenta Anchelio krioklys.[1] Tepui yra iš smiltainio ir siekia tuos laikus, kai Amerika ir Afrika buvo superkontinentas.
Parke gyvena vietiniai indėnai, vadinami pemonais, kurie priklauso Karibų lingvistinei grupei. Pemonai turi artimus ryšius su tepui ir tiki, kad jie yra 'mawari' dvasių namai. Parkas yra santykinai nuošalus, yra tik keletas kelių, jungiančių miestus. Susisiekimas parke vyksta lėktuvais, kurie kyla nuo kapucinų įvairių misijų pakilimo takų, pėsčiomis ar kanojomis.
-
Lagūna
-
Sapo krioklys
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pasaulio Saugojimo Stebėjimo Centras Archyvuota kopija 1997-07-10 iš archive.today (angl.)
- Officialus UNESCO puslapis (angl.)
- Pemonų mitai ir legendos (angl.)
- Informacija apie Gran Sabana, El Pauji Archyvuota kopija 2007-10-09 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 193
|