Kanados pilietybė

„Kanados vėliava“

Kanados pilietybė - nacionalinė pilietybė.

Politika

Politikos modelis globalizacijos ir vis didėjančios migracijos kontekste yra atviras imigrantams, kuriame pilietybės, imigracijos ir multikultūralizmo politikos papildo ir remia viena kitą. Kanados pilietybės politika nėra išskirianti ar asimiliacionistinė: reikalavimai natūralizacijai nėra apsunkinantys; tapimas Kanados piliečiu nėra laikomas pirmu žingsniu link asimiliacijos ir taip pat nėra reikalaujama atsisakyti nacionalinio identiteto; yra skiriami viešieji resursai imigrantų pasiruošimui tapti Kanados piliečiais; nepiliečių statutas Kanadoje yra toleruojamas; nuo 1960 m. Kanados pilietybės politika juda atviros politikos kryptimi.

Multikultūralizmo koncepcija

Multikultūralizmo simbolis Toronte (Kanadoje)

Multikultūralizmo koncepcija atspindi, visų pirma, šalių visuomenės daugumos ir kitų kultūrinių grupių skirtumus. Pati sąvoka sutinkama tik 1960 m. ir pirmiausia siejama su neeuropiečiais emigrantais. Šiandien terminas yra plačiai vartojamas – jis gali išreikšti politinio „prieglobsčio“ suteikimą įvairioms kultūrinėms mažumoms, taip pat susijęs su etniškumu ir rasėmis, tautybe ir religija. Remiantis multikultūralizmo ideologija, visuomenę turėtų sudaryti lygiavertį statusą turinčios skirtingos kultūrinės grupės arba būtų leidžiama jas į ją įtraukti.

Kita vertus, multikultūralizmas apibrėžiamas kaip buvusių Vakarų imperinių valstybių kolonijinės ekspansijos pasekmė. Multikultūralizmas ypač akivaizdus Šiaurės Amerikos visuomenėse, kurių istorinė steigtis iš pradžių rėmėsi vietinių gyventojų ir kolonizatorių, o vėliau ir imigrantų kultūrine bei kalbine įvairove.

Nepaisant to, kad tiek JAV, tiek Meksika yra apibūdinamos kaip multikultūrinės valstybės, Kanada yra vienintelė Šiaurės Amerikos (o ir pasaulio) valstybė, kuri laikosi oficialios multikultūralizmo politikos. 1971 m. Pierre’o Elliot’o Trudeau vyriausybės suformuluotas įteisinto multikultūralizmo dvikalbėje sistemoje modelis bei 1988 m. priimtas Multikultūralizmo Aktas (angl. Multiculturalism act), apibrėžiantys Kanados multikultūralizmo socialinius ir ideologinius reikalavimus, sudaro sąlygas nuolatinėms diskusijoms apie valstybinės politikos laimėjimus ir trūkumus.

Oficiali Kanados multikultūralizmo politika deklaruoja daugiakultūriškumą kaip galios diskursą, kuris nusako šio diskurso subjektus kaip valstybės piliečius, imigrantus ar svetimšalius ir apibrėžia ideologinius tautos imperatyvus – skatinti Kanados visuomenės kultūrinės įvairovės pripažinimą ir įvertinimą bei šių kultūrų raiškos plėtrą (angl. Canadian Multiculturalism Act).

Nors 1980-1990 m. Kanadoje buvo pastebimas stiprus pasipriešinimas ir kritika multikultūralizmo politikos nuostatoms, daugumos multikultūralizmo politika vertinama kaip stabilizuojanti: pagarba visoms etninėms grupėms sumažina rasinę ir etninę įtampą. Kanada laikosi politikos, kad visi piliečiai gali išlaikyti savo kultūrinį paveldą, nebūti priverstinai asimiliuoti ir sujungti į vieną kultūrą. Tikima, kad dėl šio aspekto visos etninės grupės vertins narystę Kanadoje ir prisiriš prie nacionalinio identiteto (lojalumo formavimas).

Įgijimas

Kanados pilietybės įstatyme Kanados pilietis apibrėžiamas kaip asmuo, įgijęs Kanados pilietybę gimdamas arba natūralizacijos būdu. Asmuo įgijęs Kanados pilietybę natūralizacijos būdu turi visas teises ir privilegijas kaip ir asmuo, kuris įgijo pilietybę gimdamas.

Pirmasis Kanados pilietybės įstatymas buvo priimtas 1947 m. Juo įteisintas pilietybės institutas. Remiantis įstatymu, pilietybę galima įgyti gimstant Kanadoje. Gimus už Kanados ribų, pilietybę galima įgyti, jeigu vienas iš tėvų yra Kanados pilietis. Pilietybę natūralizacijos būdu galima įgyti po 5 metų nuolatinio gyvenimo Kanadoje.

1977 m. priimtas pilietybės įstatymas pakeitė Kanados pilietybės politikos kryptį, siekiant padidinti prieinamumą prie Kanados pilietybės. Esminiai pakeitimai susiję su rezidavimo šalyje laikotarpio sumažinimu nuo 5 iki 3 metų, nuostatų, kurios apibrėžė specialias palengvintas procedūras britams, naujų nuostatų dėl leidimo turėti dvigubą pilietybę įvedimu. Nuo 1977 m. Kanados pilietybė suprantama ne kaip privilegija, bet kaip teisė.

2009 m. balandžio 17 d. įsigaliojo pilietybės įstatymo pakeitimas, kuriuo sugriežtintos nuostatos dėl pilietybės įgijimo asmenims, gimusiems užsienyje (pirmos kartos sąlyga), įteisintas retrospektyvus pilietybės įgijimas. Įstatymas suteikia pilietybę asmenims, kurie tapo Kanados piliečiais įsigaliojus 1947 m. sausio 1 d. pilietybės įstatymui, įskaitant asmenis, gimusius Kanadoje iki 1947 m., kurie vėliau prarado pilietybę; taip pat taikoma britams, kurie gyveno Kanadoje mažiausiai 5 metus iki 1947 m., tapo Kanados piliečiais 1947 m. sausio 1 d. ir kurie vėliau prarado pilietybę. Iki 2009 m. balandžio 17 d. kanadiečiai galėjo perduoti pilietybę „nesibaigiančioms“ kartoms, gimusioms užsienyje. Siekiant apsaugoti Kanados piliečio vertę, įstatymas apribojo pilietybės perdavimą tik pirmai kartai (vaikams, gimusiems užsienyje).

Įgijimo būdai

• Asmeniui gimusiam Kanados teritorijoje (ius soli principas) automatiškai suteikiama Kanados pilietybė, jei tėvai yra Kanados piliečiai ar turi leidimą nuolat gyventi.
• Asmeniui gimusiam kitoje šalyje, kurio bent vienas iš tėvų yra Kanados pilietis arba įgijo Kanados pilietybę natūralizacijos būdu, automatiškai suteikiama Kanados pilietybė (ius sanguinis principas).
• Asmenims gimusiems po 2009 m. balandžio 17 d. automatiškai pilietybė suteikiama tik, jei asmuo yra pirmos kartos imigrantų vaikas.
• Natūralizacijos būdu įgyti Kanados pilietybę asmuo gali jei yra sulaukęs 18 metų amžiaus, nuolatos gyveno Kanadoje ne mažiau kaip 3 metus iš 4, yra išlaikęs Kanados žinių ir anglų ar prancūzų kalbos testus (angl. Canadian Citizenship Test), nėra vykdęs nusikalstamos veikos, Asmeniui, neturinčiam 18 metų, rezidavimo ir kiti reikalavimai netaikomi. Nepilnametis asmuo turi turėti leidimą nuolatos gyventi bei vienas iš tėvų turi būti Kanados pilietis arba betampąs piliečiu (pilietybės perdavimas vaikams, kurių tėvai dabar yra piliečiai, bet nebuvo piliečiais vaikų gimimo metu). Asmeniui nuo 14 metų amžiaus taip pat būtina priimti priesaiką (angl. Oath of Citizenship).
• Asmuo gali reikalauti atstatyti Kanados pilietybę, jei jis praeityje buvo Kanados piliečiu, turi leidimą nuolat gyventi šalyje 1 m., asmens pilietybė neturėjo būti atimta, neturi nusikalstamos veikos įrašų (3 m.). Taip pat pilietybė atstatoma automatiškai, jei asmuo jos neteko pagal 1947 – 1977 m. pilietybės įstatymuose numatytus atvejus.

Netekimas

Pirmojo Kanados pilietybės įstatymo, priimto 1947 m., nuostatos apibrėžė automatiško pilietybės netekimo atvejus: natūralizijos kitoje šalyje atveju, ilgai neįrodžius ryšių su Kanada, tarnybos užsienio šalies karinėse pajėgose atveju. Asmenys, gimę už Kanados ribų po 1977 m., kurie gavo Kanados pilietybę, nes jų tėvai buvo kanadiečiai, praranda pilietybę, kai jiems sukanka 28 m., jeigu neaplikuoja dėl pilietybės išlaikymo

Dabartiniuose teisės aktuose nėra nuostatų, numatančių nesavanorišką pilietybės netekimą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietybė buvo įgyta sukčiaujant, pateikiant melagingą informaciją ar neįrodžius ryšių su Kanada (kai pilietybė buvo įgyta natūralizacijos būdu). Savanoriškas pilietybės atsisakymas yra numatytas teisės aktuose, pagal kuriuos, norint atsisakyti Kanados pilietybės, reikia būti 18 m. amžiaus, turėti kitos šalies pilietybę ar ketinti ją įgyti, neturėti nebaigtų procesų dėl nuskalstamos veikos ir suvokti Kanados pilietybės atsisakymo pasekmes.

Dviguba pilietybė

Nuo 1977 m. vasario 15 d. Kanados teises aktai leidžia dvigubą pilietybę: kanados piliečiai tuo pačiu metu gali turėti ir Kanados, ir kitos šalies pilietybę. Galimas tik savanoriškas Kanados pilietybės atsisakymas.

Literatūra

1. Canadian Citizenchip Act and Curren Issues, 1998, http://dsp-psd.pwgsc.gc.ca/Collection-R/LoPBdP/BP/bp445-e.htm.
2. Chang, H. J., Canadian Citizenship Through Naturalization, 2011, http://americanlaw.com/cdncitnat.html Archyvuota kopija 2011-10-12 iš Wayback Machine projekto..
3. Kymlicka W, Immigration, Citizenship, Multiculturalism: exploring the links, the Political Quartely Publishing, 2003.
4. Citizenship and Immigration Canada, Learn about the new law, 2011, http://www.cic.gc.ca/english/citizenship/rules.asp.
5. Makarenko, J. Multiculturalism Policy in Canada, Society, Culture & Communities, 2010, http://www.mapleleafweb.com/features/multiculturalism-policy-canada Archyvuota kopija 2011-10-27 iš Wayback Machine projekto..
6. Oliver, D. H. Canadian Multiculturalism in Theory and Practice: Individual and Group Rights, 2006, http://www.senatordonaldoliver.ca/index.php?option=com_content&task=view&id=36&Itemid=54^{[neveikianti nuoroda]}
7. Šlapkauskaitė, R. Multikultūralizmo problema Kanados literatūroje, Literatūra, 2005, 47(4), p. 68-69, http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Literatura/47-4/68-78.pdf
8. Venckevičienė, L. Multikultūralizmas ir Lietuvos švietimo politika. Magistro baigiamasis darbas, 2009, p. 8, http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20100225_141233-81728/DS.005.0.01.ETD Archyvuota kopija 2016-03-09 iš Wayback Machine projekto..