Kampinė skyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Difrakcija šviesai pereinant linzę, priklausomai nuo atstumo tarp šviesos šaltinių

Kampinė skyra – mažiausias kampas tarp dviejų taškinių objektų, kurie atskirai yra matomi, arba mažiausias kampas, kurį sistema gali išmatuoti. Praeidama pro riboto dydžio linzę (ar akies vyzdį) (apertūrą), šviesos banga interferuoja pati su savimi. Pagal Hiugenso ir Frenelio principą, kiekvienas apertūros taškas elgiasi kaip nepriklausomas šviesos bangos šaltinis, ir tokių šaltinių fazės pradeda skirtis. Kol šis fazių skirtumas neviršija ketvirčio bangos periodo, nepriklausomi šviesos šaltiniai vis dar nesunkiai stebimi atskirai. Tačiau skirtumui dar padidėjus, šaltinių vaizdai pradeda susilieti. Šis efektas labiau pasireiškia mažo skersmens linzėse ir ilgesnėms bangoms. Kampinė skyra apytikriai randama pagal formulę[1]

[1]

kur D yra optinės linzės skersmuo o λ – bangos ilgis. Dar William Herschel pastebėjo, jog arti esančias žvaigždes lengviau atskirai matyti didesnės apertūros teleskopu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Lord Rayleigh, F.R.S. (1879). „Investigations in optics, with special reference to the spectroscope“. Philosophical Magazine. 5 8 (49): 261–274. doi:10.1080/14786447908639684.  Formulė (1) straipsnio tekste.