Kamajų bažnyčios šventoriaus koplyčia

Koordinatės: 55°49′17″š. pl. 25°30′37″r. ilg. / 55.821478°š. pl. 25.510179°r. ilg. / 55.821478; 25.510179
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°49′17″š. pl. 25°30′37″r. ilg. / 55.821478°š. pl. 25.510179°r. ilg. / 55.821478; 25.510179

Kamajų bažnyčios šventoriaus koplyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Rokiškio
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Kamajai
Adresas Kraštinės g. 6
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta iki XX a. I p.

Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios statinių komplekso šarvojimo koplyčiakoplyčia, stovinti Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje, jos pietrytiniame kampe, priešais bažnyčią. Iki XX a. I p. statyta akmens mūro koplyčia yra regioninės reikšmės paminklas, 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 30584).[1]

Koplyčia tarnauja parapijos reikmėms.[2] 2017 m. joje pirmą kartą buvo atidaryta bažnyčioje esančių liturginių rūbų ir simbolių paroda, [3] 2021 m. įrengtas muziejus.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios kompleksas su koplyčia stovi svarbioje šalutinėje gatvelėje, jungiančioje su miestelio aikšte. Šventorius susilieja su senosiomis kapinėmis, kur be šarvojimo koplyčios, jame yra senų antkapių, kryžių, kitų meninių akcentų. Teritoriją juosia netaisyklingo daugiakampio plano tvora su trejais vartais.

Koplyčia sudėta iš akmenų mūro, su rūsiu ir pastoge. Statinys kompaktinis, kvadrato plano, 1 aukšto, valminiu stogu, dengtu skardos lakštais su užlankstais. Ant stogo viršūnės įtaisytas metalinis kryžius. Šiaurės fasado sienoje yra stačiakampė lango anga, įrengta vėliau: 1962 m. anga užbetonuota, tą liudija angos vietoje įspausta data. Vakarų fasado siena paremta betono kontraforsais (pristatymą 1933 m. liudija ant betono įspausta data: „VIII 23 1933“). Rūsio sienos ir perdanga betoniniai. Antžeminės akmens mūro sienos laiko medines perdangos sijas.

Muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20112020 m. Kamajuose tarnavusio klebono Andriaus Šukio (g. 1978 m.) ir veiklių parapijiečių pastangomis koplyčią kūrybiškai įveiklinti sumanyta prieš eilę metų. Jau 2017 m. joje veikė seniausių liturginių rūbų ir simbolių paroda. Taip pat buvo eksponuojami ne tik liturginiai rūbai, bet ir procesijų vėliavos, monstrancija, žibintai bei keletas eksponatų, išlikusių iš senosios medinės bažnyčios. Kleboną ir pagalbininkus konsultavo profesionalūs liturginio meno žinovai. 2018 m. koplyčioje buvo įrengta prakartėlė (aut. Sigita Turkevičienė), 2019 m. pavasarį eksponuota Kauno dailės gimnazistų kūrybos paroda „Kauno spalvos“. Vėliau parodų ir kitos veiklos koplyčioje atsisakyta, nes tikėtasi jau 2019 m. turėti muziejų. Užmojus pakoregavo daugybė biurokratinių reikalavimų, taikomų paveldo objektui.

2020 m. buvo planuojama sutvarkyti šarvojimo koplyčią, joje įkuriant nedidelį kraštiečio poeto ir kunigo Antano Strazdo muziejų.[4] Ši koplyčia – bažnyčios turtas, bet Kamajų bendruomenė turėjo šio pastato panaudos sutartį su Kamajų Šv. Kazimiero parapija ir dalį lėšų iš Europos Sąjungos paramos. Nedidelėje 22 kv. metrų ploto koplyčioje turėjo išsitekti ekspozicijos, skirtos ir A. Strazdui, ir Kamajų miestelio istorijai. Akmenų koplyčia buvo prastos būklės, gerokai apirusi, todėl pastate teko kai ką ir atkurti: pakeistos lubų sijos, sutvarkyti pamatai, nebeliko sienų plyšių, išardytas anksčiau užmūrytas pastato langas. Nors su A. Strazdu susijusių muziejinių eksponatų neišlikę, ekspozicija sukurta šiuolaikiškomis priemonėmis, panaudojant vaizdo medžiagą.[5]

Kamajų miestelio istorijos ir kunigo A. Strazdo muziejus šventoriaus koplyčioje atidarytas 2021 m. spalio 9 d., per tradicinę šventę „Kuc kuc Kamajuos“.[6] Ta proga šalia naujojo muziejaus Anykščių kultūros centro teatras parodė atnaujintą spektaklį „Strazdas“ (pagal Sigito Gedos poemą), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko režisierius, aktorius Jonas Buziliauskas. Mažoje erdvėje istorijos faktų pateikimui pasitelktos informacinės technologijos. Informacija patalpoje perteikiama specialiai tam sukurta animacija, kuri projektoriais demonstruojama ant visų pirmojo aukšto sienų. Ant kiekvienos sienos skirtingu metu rodomi įvairius Kamajų istorijos etapus pasakojantys vaizdai. Rekonstruotas palyginti žemas rūsys tapo kiek aukštesniu, pažeminus grindis. Į jį nusileidžiama laiptais iš vidinės patalpos. Kūrėjų įveiklinta rūsio mistika, sukuriant specialią hologramą (trimatį vaizdą), kartu papildomai integravus garso sistemą. Erdvėje projektuojami įvairūs vaizdai: Šv. Kazimiero bažnyčios siluetas, plasnojantis paukštis strazdas, paties kunigo A. Strazdo figūra.

Prie muziejaus projekto įgyvendinimo prisidėjo keli architektai, dailininkas Edvinas Špetas, dizaineris, animatorius, techninių sprendimų operatorius, kompozitorius Mantautas Krukauskas, istorikas, redaktorius, projekto vadovas.[6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-12-08.
  2. Kamajų Šv. Kazimiero parapija Archyvuota kopija 2017-09-08 iš Wayback Machine projekto.
  3. Nedidelė erdvė sutalpino neeilinius liturginio meno pavyzdžius Archyvuota kopija 2021-12-10 iš Wayback Machine projekto.
  4. Kamajų koplyčioje ketinama įrengti nedidelį poeto ir kunigo A. Strazdo muziejų Archyvuota kopija 2020-05-25 iš Wayback Machine projekto.
  5. Muziejuje nebus nė vieno eksponatoArchyvuota kopija 2021-12-10 iš Wayback Machine projekto.]
  6. 6,0 6,1 Strazdas pakilo naujam skrydžiui Archyvuota kopija 2021-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]