Kamasūtra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kama Sutra)
Jump to navigation Jump to search
Kamasūtros rankraščio fragmentas
Piešinys iš Kamasūtros

Kamasūtra (skr. कामसूत्र = Kāmasūtra-) – senovės indų eiliuotas tekstų, rinkinys skirtas kamos (meilės) temai. Tai vienas iš meilės mokslų kamašastrų traktatų. Laikoma esminiu tekstu apie meilę sankskrito literatūroje. Autorius – Vatsjajana, gyvenęs III–IV a., greičiausiai Guptų epochoje.

Kūrinio pavadinimas sanskrito kalboje (kāmasūtra-) reiškia „meilės aforizmai“ arba „traktatas apie meilę“. Senovės indų mitologijoje Kama buvo meilės dievas, dievo Višnaus ir deivės Lakšmės sūnus. Jis buvo vaizduojamas kaip nuostabus jaunuolis su lanku ir penkiomis strėlėmis, kuriomis žeidė žmones, sukeldamas meilės jausmą. Jis yra senovės graikų Eroto ir romėnų Amūro atitikmuo. Sūtros – senovės indų filosofiniai, politiniai, moraliniai traktatai, pamokančių posakių rinkiniai.

Tradiciškai Kamasūtros autorius Vatsjajana laikomas asketu, kuris visą gyvenimą laikėsi celibato, kitaip nei kiti Indijos erotologai, rašė nesiremdamas asmeniniu patyrimu. Įžanginėje dalyje pabrėžiama, kad Kamasūtros adresatas yra išsimokslinęs miestietis (nagaraka) ir kad kamos negalima atsieti nuo dharmos ir arthos priedermių.

Klasikiniu Kamasūtros komentaru laikomas Jašodharos Indrapados veikalas „Džajamangala“ (XIII a.).[1]

Bendras turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamasūtra parašyta proza, išskyrus skyrių pabaigas, kuriose išdėstyta medžiaga apibendrinama šlokomis (dvieiliais po 16 skiemenų).

Kamasūtrą sudaro 35 skirsniai, sudėti į 7 dalis, kurių kiekviena skirta tam tikrai sričiai. Dalys vadinasi taip:

  • įvadas (4 dalys) – apie meilę bendrai, jos vietą žmogaus gyvenime ir apie moterų klasifikaciją;
  • apie sueitį (10 dalių) – gili bučinių, glamonių, orgazmo analizė, seksualinių pozų sąrašas, oralinis seksas, parafilijos, taip pat meilės trikampių situacijų aptarimas;
  • apie tai kaip susirasti žmoną – 5 dalys;
  • apie žmoną – 2 dalys;
  • apie svetimas moteris – 6 dalys;
  • apie heteras – 6 dalys;
  • apie gundymo ir viliojimo būdus 2 dalys.

Knygoje stengiamasi klasifikuoti visą lytinio gyvenimo įvairovę (tai buvo savotiškas to meto seksologijos vadovėlis), pavyzdžiui:

  • vyrai ir moterys pagal lytinių organų dydį suskirstyti į 3 grupes;
  • sueitis skirstoma į 10 tipų pagal trukmę ir aistringumą;
  • yra 10 būdų varpai įstumti į makštį;
  • yra 4 lytinio pasitenkinimo būdai;
  • yra 8 sueities užbaigimo pakopos;
  • yra 12 būdų, kaip apsikabinti prieš sueitį ir po jos;
  • yra 16 pabučiavimo būdų;
  • yra 9 erotinio draskymosi būdai;
  • yra 8 meilės įkandimų būdai.

Išsamiai aprašytos 24 sekso pozos, pavaizduota dar 40 pozų, aprašyta daugybė erotinių smūgių ir paplekšnojimų, 7 erotiniai moters garsai sueities metu. Kai kuriuose dalyse aprašyti oralinio sekso būdai, sueities technika ir meilės žaidimai. Kamasūtroje taip pat aprašyti ir surogatiniai sueities būdai (narvasadata, vikharita, virghata ir kt.).

Sekso pozos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamasūtra taip pat yra tam tikras sekso pozų žinynas. Joje, meno forma, yra pavaizduotos 64 pozos. Vatsjajanos supratimu, yra 8 mylėjimosi būdai, ir kiekvienas iš jų turi 8 pozas (tačiau sekso pozos sudaro maždaug tik penktadalį Kamasūtros). Pozos dažniausiai yra vadinamos gyvūnų vardais, taip pat augalų bei kitų gamtos reiškinių vardais, tačiau pozų pavadinimai varijuoja priklausomai nuo vertimo ir tradicijos.

Kamasūtros pozos (išvardintos ne visos):

Pozos pagal sudėtingumą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Kamasutra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Commons-logo.svg

Vikiteka