Kama Ginkas
| Kama Ginkas rus. Кама Миронович Гинкас | |
|---|---|
| |
| Kama Ginkas | |
| Gimė | 1941 m. gegužės 7 d. Kaunas  Lietuvos TSR
|
| Tėvas | Monia Ginkas |
| Sutuoktinis (-ė) | Henrieta Janovskaja |
| Vaikai | Daniilas Ginkas Donatas Grudovičius |
| Veikla | režisūra |
| Sritis | teatras |
| Organizacijos | Maskvos jaunojo žiūrovo teatras |
| Pareigos | vyr. režisierius |
| Alma mater | Leningrado teatro, kino ir muzikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka |
Kama Ginkas |
Kama Ginkas (rus. Кама Миронович Гинкас, (g. 1941 m. gegužės 7 d. Kaune) – Rusijos teatro režisierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plungės kunigas Petras Lydnugaris jį išgelbėjo iš Holokausto.[1]
Žmona – teatro režisierė Henrieta Janovskaja. 1959–1962 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1967 m. baigė Leningrado teatro, kino ir muzikos institutą. 1970–1981 m. režisavo spektaklių Rygos, Krasnojarsko, Leningrado teatruose, nuo 1981 m. kuria Maskvos ir užsienio teatruose. Nuo 1985 m. dėsto Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, Didžiosios Britanijos, JAV, Norvegijos, Suomijos teatro mokyklose, Aukštosios teatro mokyklos Helsinkyje profesorius.
Režisūrai būdingas dramatizmas, psichologija, hiperrealistinės detalės, dažnai naudojamos grotesko priemonės; nuo buitinio tikroviškumo pereinama prie absurdo ir siurrealistinių efektų.[2]
Žymesni spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Viljamas Šekspyras. Hamletas, 1971 m.
- N. Pavlova. Vagonėlis, 1982 m.
- Vaidiname Nusikaltimą, Dekabristų egzekucija, 1991 m., 1995 m., abu pagal F. Dostojevskį
- Užrašai iš pogrindžio, ir pjesės autorius, 1988 m.
- Antonas Čechovas. Juodasis vienuolis, 1999 m., Dama su šuniuku, 2003 m.
- O. Bogajevas. Juoko kambarys, 2000 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- J. Freedman. Provoking Theater. Kama Ginkas Directs, Moscow, 2003.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20060222/5-1.html
- ↑ Laura Blynaitė. Kama Ginkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 675 psl.