Kalnėnai (Jurbarkai)
 | ||
|---|---|---|
  Kalnėnai |
||
| Koordinatės | 55°03′22″š. pl. 22°40′52″r. ilg. / 55.056°š. pl. 22.681°r. ilg.Koordinatės: 55°03′22″š. pl. 22°40′52″r. ilg. / 55.056°š. pl. 22.681°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Jurbarkų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 28 (2011 m.) | |
Kalnėnai (žem. Kalnienā) – kaimas Jurbarko rajone, piečiau krašto kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Žvyro telkinys. Rytinė kaimo dalis priklauso Jurbarko miestui, ten yra senoji Kalnėnų piliavietė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1259 m. Kalnėnuose ant piliakalnio pilį pasistatė kryžiuočiai. Vėliau gyvenvietė įėjo į LDK sudėtį ir buvo pasienio su Rytprūsiais gyvenvietė. Po Trečiojo ATR padalijimo priklausė Rusijos imperijos Kauno gubernijai. 1891 m. užtvenktame ir pagilintame užutekyje caro administracija įrengė uostelį šimtui laivų: buvo pastatytas namas ir laivų remonto dirbtuvės. Per Pirmąjį pasaulinį karą įranga buvo išvežta į Rusijos gilumą.
1919 m. uostą perėmė Lietuvos susisiekimo ministerija. Neturinčiu infrastruktūros uostu Nemuno upeiviai tarpukaryje beveik nesinaudojo. Vyriausybė 1935 m. nutiesė kelią ir sumažino mokesčius 75 %, vėliau dar kartą pamažino 10 %, bet laivų kapitonai ir toliau vengė švartuotis žiemai Kalnėnuose. Ne sezono metu jame tik buvo sandeliuojamos valdiško pontoninio tilto konstrukcijos ir prisiglausdavo keletas užklydusių sielių.
Lietuvos TSR laikais teritorija tapo uždara ir įgijo karinio uosto statusą. Atvesta elektra, iškilo daugiabutis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, naujai įrengtos dirbtuvės. Per žiemą uoste buvo suremontuojama apie 20 Nemuno laivninkystės laivų.[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1820 m. | 1841 m. | 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 104 | 195 | 257 | 350 | 485 | 579 | ||
| 1979 m.sur.[7] | 1985 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | - | ||
| 50 | 43 | 29 | 27 | 28 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vincas Greičius (1887–1950) – pedagogas, vargonininkas, chorvedys.
- Petras Paulaitis (1904–1986) – pokario pasipriešinimo veikėjas, gimęs Kalnėnuose. Čia jam pastatytas paminklinis akmuo.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 55
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kalnėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 29 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kalnėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 187 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kalnėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 590 psl.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
| ||||||||||
| SMALININKAI - 7 km |
|
JURBARKAS - 5 km | |||||||||
