Kalijų mūšis
54°39′50″ š. pl. 20°25′10″ r. ilg. / 54.66389°š. pl. 20.41944°r. ilg.
| Kalijų mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Kalijų mūšis (arba Kalgių mūšis) – mūšis, įvykęs 1262 m. sausio 21 d. Kalijų kaime (vok. Kalgen, Galgen) prie Karaliaučiaus per Didįjį prūsų sukilimą Karaliaučiaus apgulties metu. Kovėsi kryžininkų bei kryžiuočių ir prūsų sembų sukilėlių kariuomenės.
Mūšis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karaliaučiuje apgultiems Vokiečių ordino riteriams į pagalbą atvyko Julicho prie Reino (Vokietija) grafas Vilhelmas IV ir Brandenburgo markgrafas Engelbertas I su daugeliu karių. Įsikūrę Karaliaučiaus pilyje kryžiuočiai ketino užimti sembų įrengtus bokštus (kuorus), kuriais buvo apsupta pilis, bet sembai paliko juos, pasitraukė ir pastojo kelią kryžininkams iš Vokietijos. Pasak vokiečių kronikininko Petro Dusburgiečio, kryžininkai išvengė spąstų ir nugalėjo prūsų raitelius bei pėstininkus. Vienus išžudė, kitus privertė bėgti, treti pasitraukė į Kalijus, kur įvyko didelis mūšis. Kryžininkai į talką pasikvietė Karaliaučiaus riterius.
Didelių nuostolių patyrė abi pusės. Veikiausiai perdėtomis Petro Dusburgiečio žiniomis, žuvo 3000 sembų ir kitų prūsų. Nepaisydami skaudaus pralaimėjimo, prūsai ir toliau kovėsi su užkariautojais, išskyrus kai kuriuos kilminguosius, kurie su šeimynomis atvyko į Karaliaučiaus pilį pasiduoti kryžiuočiams.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dr. Wilhelm Storost-Vydunas. Sieben Hundert Jahren Deutsch-Litauischer Beziehung Archyvuota kopija 2009-01-09 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Matulevičius. Kalijų mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 199 psl.