Kalifornijos slėnis
Kalifornijos slėnis (angl. Valley of California), dar žinomas kaip Centrinis slėnis (Cental Valley) arba Didysis slėnis – tektoninis slėnis Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, Kalifornijoje, tarp Siera Nevados kalnų rytuose ir Pakrantės kalnagūbrių vakaruose, tęsiasi lygiagrečiai pagal Ramiojo vandenyno pakrantę. Ilgis iš šiaurės į pietus 725 km, plotis 65–80 km. Sudarytas iš kainozojaus nuosėdinių (daugiausia aliuvinių) uolienų.
Slėnį sudaro 3 dalys: Sakramento slėnis šiaurėje, San Choakino slėnis pietuose ir Tularo baseinas pačiuose pietuose. Slėniu teka Sakramento ir San Choakino upės, sutekančios į San Fransisko įlanką (įtekėdamos sudaro deltą). Pietuose yra druskingų ežerų. Klimatas Kalifornijos slėnyje žemyninis, šiaurėje subtropinis, pietuose tropinis. Per metus vidutiniškai iškrenta 200–500 mm kritulių.[1] Šiaurinę dalį užima subtropinės stepės su raudonžemiais ir rudžemiais, o pietinę – pusdykumės.[2]
Yra gamtinių dujų, naftos, aukso, platinos telkinių. Kalifornijos slėnis – svarbi visų JAV drėkinamosios žemdirbystės sritis, įrengta daug drėkinamųjų kanalų. Auginami įvairūs vaisiai, daržovės, riešutai (migdolai, pomidorai, vynuogės, abrikosai, šparagai), medvilnė, cukriniai runkeliai, kviečiai, ryžiai.
Didžiausi Kalifornijos slėnio miestai: Sakramentas, Fresnas, Beikersfildas, Redingas, Modestas, Mersedas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kalifornijos slėnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Калифорнийская_долина,Большая советская энциклопедия, T. XI (Италия—Кваркуш). – Москва: Советская энциклопедия, 1973