Kalgurlis

Koordinatės: 30°44′56″ p. pl. 121°27′57″ r. ilg. / 30.74889°š. pl. 121.46583°r. ilg. / 30.74889; 121.46583 (Kalgurlis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalgurlis
angl. Kalgoorlie-Boulder
Viešbutis „York Hotel“
Kalgurlis
Kalgurlis
30°44′56″ p. pl. 121°27′57″ r. ilg. / 30.74889°š. pl. 121.46583°r. ilg. / 30.74889; 121.46583 (Kalgurlis)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė Australijos vėliava Australija
Valstija Vakarų Australija Vakarų Australija
Įkūrimo data 1893 m.
Gyventojų (2018[1]) 29 849
Plotas 75 km²
Tankumas (2018[1]) 398 žm./km²
Altitudė 468 m
Vikiteka Kalgurlis
Kirčiavimas Kalgùrlis-Bòulderis[2]

Kalgurlis-Boulderis (angl. Kalgoorlie-Boulder), Kalgurlis – miestas Australijoje, Vakarų Australijos valstijos pietuose, Goldfildso-Esperanso regione, 595 km į rytus-šiaurės rytus nuo Perto, Didžiosios Viktorijos dykumos pietvakariniame pakraštyje. Dabartinis Kalgurlio-Boulderio miestas įkurtas 1989 m., sujungus gretimus Kalgurlio ir Boulderio miestus. Svarbus kasybos centras, išsidėstęs šalia taip vadinamos „Auksinės mylios“ (angl. Golden Mile) – vienos didžiausių aukso gyslų pasaulyje.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1893 m. būsimo miesto apylinkėse radus aukso, netrukus įkurtos aukso ieškotojų gyvenvietės Kalgurlis ir Boulderis. 1896 m. iki Kalgurlio nutiestas siaurasis geležinkelis iš Perto, 1903 m. – 560 km ilgio vandentiekis iš Manderingo užtvankos netoli Perto. 1901 m. Kalgurlyje gyveno 6652, Boulderyje – 4601 gyventojas. Kartu sudėjus tai buvo trečias pagal dydį Vakarų Australijos miestas po Perto ir Frimantlo.[4][5] 1917 m. baigtas tiesti Transaustralijos geležinkelis iš Kalgurlio į Port Ogastą Pietų Australijoje, sujungęs Kalgurlį ir Pertą su rytinėmis Australijos valstijomis.

1989 m. sujungus keletą mažesnių požeminių kasyklų, įrengta viena didelė, atvira aukso kasykla, dabar žinoma Super Pit pavadinimu. Tais pačiais metais abu miestai sujungti į vieną Kalgurlio-Boulderio miestą. 2010 m. balandžio 20 d. miestas patyrė 5,0 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę, buvo apgadinti pastatai, sustabdyti kasybos darbai.[6]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalgurliui būdingas pusdykumių klimatas su karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Vidutinis kritulių kiekis per metus siekia 260 mm. Vidutinė aukščiausia temperatūra sausio mėnesį – +33,6 °C, dažnos temperatūros virš +40 °C, kai pučia karšti, sausi šiaurės-šiaurės rytų vėjai. Karščiausia oro temperatūra – +46,5 °C, registruota 1990 m. sausio 22 d. Liepos vidutinė aukščiausia temperatūra siekia +16,5 °C, vidutinė žemiausia – +4,8 °C. Bent kartą per žiemą pasitaiko šaltos, drėgnos dienos, kai oras išyla mažiau nei iki +12 °C. Keletą kartų per žiemą temperatūra naktimis nukrenta žemiau nulio. Rekordinė neigiama temperatūra registruota 1969 m. liepos 12 d., kai oras atvėso iki -3,4 °C.[7]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2016 m. gyventojų surašymą mieste gyveno 29 873 gyventojai, Kalgurlis buvo ketvirtas pagal gyventojų skaičių Vakarų Australijos miestas. Nuo 2013 m. gyventojų skaičius mažėja.[1] 2016 m. 65,8 % miesto gyventojų buvo gimę Australijoje, 7,9 % – Naujojoje Zelandijoje, 2,4 % – Anglijoje, 2,2 % – Filipinuose, 1,9 % – Pietų Afrikoje, 1,2 % – Indijoje. 7,3 % Kalgurlio gyventojų sudarė Australijos aborigenai. 78,6 % gyventojų namuose vartojo anglų kalbą, 1,3 % – afrikanų, 1,1 % – tagalų, 0,7 % – filipiniečių, 0,7 % – kinų, 0,5 % – hindi. Pagal tikybą daugiausia buvo krikščionių – 57,2 % (22,1 % katalikų, 10,9 % anglikonų). 33,4 % gyventojų buvo netikintys, 13,1 % – religijos nenurodė.[8]

Ekonomika ir transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto ekonomikos pagrindą sudaro kasybos pramonė. Kasamas auksas, nikelio rūda. Didžiausias miesto darbdavys – Kalgoorlie Consolidated Gold Mines bendrovės eksploatuojama Super Pit aukso kasykla. Mieste yra metalo apdirbimo, mašinų gamybos įmonės, alaus darykla. Išvystytas turizmas. Turistų lankoma Super Pit kasykla, kasyklų muziejai, aukso karštligės laikus menantys istoriniai pastatai.

Per miestą eina Perto – Sidnėjaus geležinkelis, Kalgurlio stotyje stoja transkontinentinis Indian Pacific (Sidnėjaus – Adelaidės – Perto) traukinys. Kartą per dieną (savaitgaliais – dukart) kursuoja Prospector traukiniai į Pertą. Mieste baigiasi Didysis Rytų plentas (angl. Great Eastern Highway), jungiantis Kalgurlį su Pertu. Miesto pietinėje dalyje yra Kalgurlio–Boulderio oro uostas, iš kurio vykdomi skrydžiai į Pertą ir Melburną. Už miesto viešąjį transportą atsakinga TransGoldfields bendrovė, mieste veikia trys autobusų maršrutai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „3218.0 – Regional Population Growth, Australia, 2017–18“. Australian Bureau of Statistics. 2019 m. kovo 27 d. Nuoroda tikrinta 2019-12-31.
  2. Pasaulio vietovardžiai, Kalgurlis-Boulderis, VLKK. Nuoroda tikrinta 2021-02-11.
  3. Jarrod Lucas, No end in sight for Australia’s longest-running gold rush on Kalgoorlie-Boulder’s Golden Mile, ABS News, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-01.
  4. HCCDA Document 'WA-1901-census_02' p. 6 Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2020-01-01.
  5. HCCDA Document 'WA-1901-census_02' p. 7 Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2020-01-01.
  6. Government to help Kalgoorlie quake victims, ABC News, 2010 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-01.
  7. Climate statistics for Australian locations, Kalgoorlie-Boulder airport, Australian Government, Bureau of Meteorology, 2019 m. gruodžio 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-01.
  8. 2016 Census QuickStats, Kalgoorlie – Boulder (Significant Urban Areas) Archyvuota kopija 2019-08-01 iš Wayback Machine projekto., Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2019-12-31.
  9. Kalgoorlie Courthouse, Government of Western Australia, Department of Justice, 2018 m. gegužės 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-01-01.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]