Kalbotyra (žurnalas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kalbotyra
Mokslo žurnalo viršelis.jpg
Žurnalo viršelis. 2019 m.
Tipas Mokslinis žurnalas

Įsteigta 1958 m.
Adresas Universiteto g. 5, 01513 Vilnius, Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas, Lietuva

Tinklalapis: https://www.zurnalai.vu.lt/kalbotyra

Kalbotyra – recenzuojamas žurnalas, publikuojantis įvairių kalbų sinchroninius ir diachroninius, taip pat ir tarpkalbinių aspektų, tyrimus. Filologijos fakulteto mokslo periodikos žurnalas „Kalbotyra“ – vienas seniausių VU mokslo periodikos leidinių, be pertraukų leidžiamas nuo 1958 m. Visi žurnalo tekstai yra atviros prieigos, o jame skelbiami straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti beveik 40 tūkst. kartų.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis laikotarpis (1958–1970)

Per šiuos 12 metų buvo išleisti 21 žurnalo numeriai, tačiau šis laikotarpis buvo pati žurnalo pradžia, todėl publikavimo dažnis buvo nepastovus: pirmi trys numeriai išėjo kartą per metus, 1962 m. išleisti 2, o 1963 m. net 4 numeriai. Pastarieji numeriai buvo numeruojami iš eilės ir vadinosi „Kalbotyra“.[2]

Produktyviausias laikotarpis (1971–2004)

Nuo 1971 metų pradėti numeruoti tomais, atitinkamai (1), (2) ir (3), kurie iš eilės vadinosi: Lietuvių kalba, Slavistika, Užsienio kalbos., reguliariai leisti iki pat 1976 m. Vėliau iki 1980 m. buvo leidžiami penki teminiai „Kalbotyros“ numeriai: (1) Lietuvių kalba, (2) Slavistika, (3) Užsienio kalbos: vokiečių kalba, (4) Užsienio kalbos: Anglų kalba, (5) Užsienio kalbos: Prancūzų kalba.[2] 1981–2004 metais žurnalas skilo į tris sąsiuvinius: pirmas buvo skirtas lietuvių kalbos studijoms, antras – slavistikai, o trečias – germanų ir romanų kalboms. [3]. 1986 m. išėjo papildomas ketvirtasis žurnalas: Kalbų aprašai: savanų kalba.
1961–1992 m. leido Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo, Lietuvos kultūros ir švietimo ministerija, o nuo 1993 m. leidžia Vilniaus universitetas.[4]

Kaitos laikotarpis (2004–2006)

„Kalbotyros“ pirmasis sąsiuvinis nuo 2007 m. leidžiamas elektroniniu formatu ir vadinasi „Lietuvių kalba“, o jo numeracija vėl pradėta nuo 1.

Nuo 2006 m. reguliariai leidžiamas buvo tik sąsiuvinis „Germanų ir romanų studijos" (3).[2]

Žurnalas šiandien (2013-)

Nuo 2013 m. mokslo žurnalas vadinasi „Kalbotyra“. 2016 m. ir 2017 m. išleisti teminiai numeriai: „Modalumas ir evidencialumas Europos kalbose“ ir „Dabartiniai tekstynais paremti kontrastyviniai kalbų tyrimai“.

Tematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinis žurnalas „Kalbotyra“ skirtas įvairių kalbų aspektų (taip pat ir tarpkalbinių) sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams. [5] Spausdinami mokslo straipsniai susiję su kalbotyra anglų, lietuvių, prancūzų, vokiečių kalbomis, knygų (ar jų ištraukų) recenzijos, priminimai apie kalbotyros mokslui nusipelniusius asmenis, netektis, jubiliejus bei publikuojami interviu su mokslininkais, nagrinėjami įvairūs kalbų aspektai (LIII(1) numeryje aptartas įdomus kirčiavimo atvejis F. Kuršaičio gramatikoje [6]). Jubiliejinėmis datomis žurnalas dažnai būna skiriamas tam tikram autoriui ar mokslininkui (5-asis skirtas J. Jablonskio 100 metų gimimo sukakčiai). Norint pateikti straipsnį ar tapti recenzuotoju privaloma prisijungti prie žurnalo leidybos sistemos. Pateikiami straipsniai ar recenzijos negali būti publikuoti anksčiau. Kiekvieną pateiktą recenzuoja bent du anoniminiai recenzentai, kuriems pateikiami nuasmeninti rankraščiai. [7]

Dalyvavimas iniciatyvose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis žurnalas yra projekto Atvirųjų citatų iniciatyvos (i4OC) narys, kurio dėka yra laisvai skelbiami mokslo citavimo duomenys, kad būtų galima sukurti naują ir geresnę metriką. Taip pat žurnalas yra ir projekto Atvirųjų santraukų iniciatyvos (I4OA) narys. Šis projektas skatina įvairių infrastruktūrų bendradarbiavimą, pvz.: mokslo leidinių leidėjų, bibliotekininkų, tyrėjų. Šio projekto tikslas yra didinti mokslo leidinių prieinamumą tam skirtose talpyklose. Žurnalas yra ir Atvirųjų archyvų iniciatyvos dalyvis.[8]

Redakcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Redaktoriai: R. Mironas (iki 31 t.), A. Steponavičius (t. 31–42); nuo t. 43 atskiri redaktoriai.[4]

Žurnalo atsakingoji redaktorė nuo 2009m[9].- Aurelija Usonienė[neveikianti nuoroda] (Vilniaus universitetas)

Atsakingosios redaktorės pavaduotoja – Vaiva Žeimantienė (Vilniaus universitetas)

Sektretorė – Jolanta Šinkūnienė (Vilniaus universitetas)

Taip pat redaktorių kolegijai priklauso ir kitų universitetų: Antverpeno universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kopenhagos universitetas, Antverpeno universitetas, Pietų Danijos universitetas Odensėje, Kembridžo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Madrido Complutense universitetas, Poznanės A. Mickevičiaus universitetas, Insbruko universitetas, Greifsvaldo Ernsto Morico Arndto universitetas.[10]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Filologijos fakultetas, Vilniaus universitetas "Žurnalas „Kalbotyra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“
  2. 2,0 2,1 2,2 Vilniaus univeristeto leidykla Žurnalo istorija
  3. Baltnexus. Tarptautinis lituanistikos ir baltistikos mokslininkų tinklas Skaitmeniniai žurnalai
  4. 4,0 4,1 Visuotinė lietuvių enciklopedija "Kalbotyra"[neveikianti nuoroda] Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas ":2" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  5. Filologijos fakultetas, Vilniaus universitetas Mokslo leidiniai
  6. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Naujas „Kalbotyros“ numeris, LIII (1)
  7. Vilniaus universiteto leidykla "Kalbotyra" paraiškos
  8. Vilniaus universiteto leidykla "Kalbotyra"
  9. Visuotinė lietuvių enciklopedija Aurelija Usonienė[neveikianti nuoroda]
  10. Vilniaus universiteto leidykla "Kalbotyra" Atsakinggi redaktoriai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]