Kajovai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kajovai
Kajovų vadai (XIX a. II pusė)
Kajovų vadai (XIX a. II pusė)
Gyventojų skaičius ~6000
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Oklahomos vėliava Oklahoma)
Kalba (-os) anglų, kajovų
Religijos krikščionybė, prigimtinė tikyba, Indėnų Bažnyčia
Giminingos etninės grupės tevai, kiti pueblai; kultūriškai – šajenai, dakotai, pauniai ir kt. prerijų indėnai
Vikiteka: Kajovai

Kajovai (sav. Ka’igwu, angl. Kiowa) – indėnų tauta, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, dabar daugiausia pietvakarių Oklahomoje. Populiacija – apie 6000 žmonių.[1] Kajovų kalba (dabar mažai bevartojama) priskiriama kajovų–tanų kalbų šeimai. Paplitusi anglų kalba. Kajovai – krikščionys (baptistai, metodistai), yra Indėnų Bažnyčios narių, prigimtinės tikybos išpažinėjų.

Į kajovų sudėtį taip pat įėjo atskira apačių grupė, XIX a. užėmusi Šajeno aukštupio baseiną (šiaurės rytų Vajomingas) – kajovai–apačiai. Nuo tikrųjų kajovų jie skyrėsi tiek kalba, tiek papročiu naujavedžiams keltis į žmonos namus.

Kajovai XVII a. persikėlė iš Jeloustouno ir Misūrio aukštupių baseinų (dab. Montanos vakarai) į pietryčius ir įsikūrė krou indėnų kaimynystėje. XVIII a. pr. persikėlė į Juodųjų Kalnų (Blek Hilso) sritį (dab. Pietų Dakotos vakarai), iš kur 1805 m. buvo išstumti dakotų ir šajenų į pietus, prie Arkanzaso upės. XIX a. pr. kajovai užėmė žemes nuo Simarono aukštupio šiaurėje iki Raudonosios upės aukštupio ir Vičitos kalnų pietuose (vakarų Kanzasas, rytų Koloradas ir vakarų Oklahoma).

Tradicinė kajovų kultūra panaši į kitų Didžiųjų lygumų indėnų – vertėsi daugiausia raitąja bizonų medžiokle. Arklių skaičiumi (17–18 vienai šeimai) lenkė kitas prerijų indėnų tautas.

XIX a. kajovai sudarė 6 klajokliškas bendruomenes (topotoga). Kariniai daliniai paprastai būdavo sudaryti iš nedidelio giminaičių rato; didelius antpuolius rengdavo kartą metuose, juose dalyvaudavo visi genties kariniai daliniai (iki 200 žmonių). Genčiai vadovavo vadas, kurio titulas būdavo paveldimas, taip pat topotoga vadų ir karvedžių taryba. Buvo visuomeninis susiskirstymas į pasižymėjusius karius ir karvedžius (ngop), prasigyvenusius žmones (ondeigupa), arklių neturinčiuosius (ken) ir skurdžius (daplom). Kajovų šeima mažoji, santuoka neolokalinė. Būta vogtinių vestuvių papročio.

Kajovų religijai buvo būdingas „Saulės šokis“, šamanizmas, tikėjimas dvasiomis–globėjomis, lokio kulto liekanos. Svarbūs buvo apeiginiai šokiai, tabako rūkymo ir narkotinių medžiagų vartojimo apeigos, nuskaistinimo ritualai. Buvo sukūrę piktografinį raštą, vedė kronikas. Kajovai buvo gerai įvaldę gestų kalbą, kurią naudojo bendraudami su kitomis tautomis.

Dabar didelė dalis kajovų smarkiai metisizavęsi. Verčiasi žemės ūkiu, smulkiuoju verslu, samdomais darbais.[2] Kajovų rezervacija yra vakarų Oklahomoje (pagr. miestas – Karnegis).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. kio Duomenys apie kodu „kio“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Кайова,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.