Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje
... Žalgirio atodangos
How this Happened in the Great Battle...Expose of Grunwald.jpg
Autorius(ė) Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Žanras Parodos katalogas
Šalis Lietuva
Kalba lietuvių kalba
lenkų kalba
anglų kalba
Išleista 2010 m.
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Beata Plesecka (lenkų)
Albina Strunga (anglų)
David French (anglų)
Leidykla Standartų spaustuvė
Puslapių 512
ISBN 978-609-95074-8-4

Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos – tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ katalogas išleistas 600-tosios Žalgirio mūšio metinės paminėti. Katalogas lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis pristato tiek parodos eksponatus, tiek ir kitas pergalės atminimo raiškos formas, kurių nebuvo galima parodyti materialiais pavidalais parodoje.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kataloge skelbiama 18 įvadinių studijų, kurias parengė 17 autorių iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Prof. Mečislovo Jučo ir prof. Sveno Ekdalio (šved. Sven Ekdahl) tekstuose, Žalgirio įvykių chronologijoje pateikiami svarbiausi mūšio istorijos faktai, primenamas lietuvių manevras. Žalgirio mūšio temą XVXVIII a. mene apibūdina dr. Marekas Valčakas (lenk. Marek Walczak), o XIXXX a. lietuvių dailės dėmesį Žalgiriui nagrinėja Vidmantas Jankauskas. Ježis T. Petrusas (lenk. Jerzy T. Petrus) ir Dalia Tarandaitė pristato Jogailos bei Vytauto ikonografiją. Kšyštofo J. Czyżewskio (lenk. Krzysztof J. Czyżewski) ir Vydo Dolinsko straipsniai aptaria Krokuvos ir Vilniaus katedrų, Lenkijos ir Lietuvos pergalių ir jų herojų įamžinimo vietų, tradicijas. Sigita Maslauskaitė apibūdina šv. Kazimierą, lietuvių ir lenkų karinių pergalių globėją. Istoriografijos bei grožinės literatūros formuotą Žalgirio kovos įvaizdį nuo XV iki XX a. atskleidžia prof. Eugenijos Ulčinaitės, dr. Dariaus Kuolio ir prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės įžvalgos. Žalgirio trofėjinių vėliavų ir jų atkūrimo istoriją pristato dr. Magdalena Pivocka (lenk. Magdalena Piwocka), o 1910 m. Žalgirio pergalės jubiliejaus minėjimus – Agneška Jančyk (lenk. Agnieszka Janczyk) bei Aida Grybienė. Žalgirio mūšio atminties Lietuvoje tradiciją apibendrina prof. Rimvydas Petrauskas. Straipsniai iliustruoti daugiau nei 200 XV–XX a. ikonografijos vaizdų, sukauptų iš 9 šalių ir 34 jų institucijų. Kataloge taip pat pristatoma daugiau nei 300 eksponatų, liudijančių Žalgirio atminties gyvybingumą[1].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka