Kaimiškas Jovarų alus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kaimiškas Jovarų aluslietuviškas alus, gaminamas Pakruojo rajone, priemiestiniame Jovarų kaime esančioje šeimyninėje Aldonos Udrienės alaus darykloje.[1] Jovarų alus gaminamas pagal vietines kaimiško alaus darymo tradicijas. Savitas gamybos būdas ir originalios, kelių šeimos kartų daugiau kaip 130 metų išsaugotos mielės suteikia šiam alui būdingą skonį bei kokybę.

2019 m. pavadinimas „Kaimiškas Jovarų alus“ Europos Komisijos pripažintas saugoma geografine nuoroda.[2] Tai buvo jau 9-tas lietuviškas produktas, ženklinamas Europoje atpažįstamais ir vertinamais kokybės ženklais.

Gamybos tradicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aludarystės amatas A. Udrienės giminėje jau mena trečiąją kartą. Alų darydavo jos senelis, iš kurio amatą perėmė jo sūnus. Senoji receptūra ir toliau išlieka šioje šeimoje. Gamybos procesas istorijos bėgyje pasikeitė nežymiai, tam tikros technologijos pakeitė anksčiau naudotus archajiškesnius ruošimo būdus, tačiau ne pačią receptūrą.[1] Šiuo metu rečiau naudojamos medinės statinės, jos pakeistos metalinėmis. Anksčiau mielėms saugoti būdavo iškasama duobė, kurioje ir palaidodavo mieles iki pavasario, o žiemos metu tekdavo naudoti džiovintas mieles. Dabar joms saugoti naudojami šiuolaikiniai šaldytuvai.

A. Udrienės naudojamų mielių DNR buvo tirta Makgilio universitete (Kanada). Paaiškėjo, kad mielės išskirtinės, todėl jų pavyzdys buvo paimtas į saugyklą Norvegijoje, kurioje, kaip atskira rūšis, bus dar saugomos bent 300 metų.[1] Mielės pasižymi geru rūgimu ir suteikia alui specifinį skonį.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jovarų alui naudojamas šimtaprocentinis miežių salyklas, verdami tikri apyniai. Gaminys pusšviesis, gyvas (nei pasterizuotas, nei filtruotas), paruošiamas namų ūkyje kaip ir senovėje. Unikalumu pasižymi gamybos elementai – salyklo malimas, apynių virimas, salinimas, misos tekinimas, alaus rauginimas ir brandinimas. Pavyzdžiui, įprastai apyniai yra verdami kartu su misa, tačiau gaminant Jovarų alų, apyniai verdami atskirai, o misa neverdama; skirtingai nuo kitų alaus rūšių gamybos, misa ištekinama per talpos dugne esantį kamštį dengiančius apynių spurgus. Alaus laikymo terminas priklauso nuo laikymo sąlygų ir naudojamos taros, bet ne daugiau kaip 20 parų.[3]

Alaus spalva įvairuoja nuo auksinės gelsvos iki auksinės rusvos. Alų pilant į ąsotį ar stiklinę, jis putoja, susidaro vidutiniškai aukšta, tiršta balta puta. Pastebimas drumstumas dėl mielių nuosėdų. Skoninėms savybėms atsiliepia juntamas mielių, duonos, karamelės ir vaisių aromatas. Apyniai suteikia kartumo ir papildomų vaisinių prieskonių. Jei gamybos metu dedama natūralaus medaus, tuomet juntamas ir medaus prieskonis.

Sausųjų medžiagų kiekis pradinėje misoje sudaro 12,0–15,0 (masės proc.), faktinė etilo alkoholio koncentracija – 5,6 ± 1,0 (tūrio proc.).[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jovarų alus yra įvertintas daugelyje parodų ir konkursų Lietuvoje ir užsienyje. Jo gamintojai yra nuolatiniai tarptautinių „AgroBalt“ (2014 m. pelnė aukso medalį), kitų verslo parodų, amatų dienų, mugių dalyviai bei prizininkai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]