Kaišiadorys
| Kaišiadorys | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vaizdas:Kaisiadorys.gif | ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Kaišiadorys | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 9 639 | |||||||||||||||
| Altitudė | 73 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-56001 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Kaišiadorys | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km); Kaišiadorių rajono savivaldybės centras. Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.
Miesto centre stovi Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m., vyskupijos centras), Vyskupijos rūmai (pastatyti 1933 m., architektas Vaclovas Michnevičius). Mieste yra apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, paštas (LT-56001), muziejus (įkurtas 1998 m.), kultūros centras, dailės galerija, agronomo Viktoro Ruokio memorialinis namas (nugriautas 2008 m.), Algirdo Brazausko memorialinis namas-muziejus (įkurtas 2011 m.), urėdija, vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė, poliklinika, Ščebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę, rytiniame pakraštyje, kapinėse prie geležinkelio stovi partizanų koplyčia. Girelės miške yra Dainų slėnis. Rytuose ir šiaurėje Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete.
Istorija
Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius–Kaunas, o vėliau pradėta tiesti Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką link Šiaulių per dvaro laukus. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1862 m. kovo 15 d. pro Kaišiadorių dvarą ir Jatkonių kaimą nesustodamas pravažiavo pirmasis traukinys, kadangi čia nebuvo geležinkelio stoties. Ji atsirado tik nutiesus dar vieną geležinkelį.
1869 m. buvo sudarytas Liepojos geležinkelio projektas, kuris ties Jatkonių kaimu turėjo atsišakoti nuo esamos Lentvario-Kauno geležinkelio atšakos ir vesti į didžiausią tuo metu carinės Rusijos uostą – Liepoją. Netrukus šis geležinkelis buvo nutiestas ir 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Geležinkelių sandūroje buvo įkurta Jatkonių geležinkelio stotis (pavadinta artimiausio kaimo, kurio žemėse įsikūrė, vardu). Tačiau visi ėmė painioti šios stoties pavadinimą su tuometinės Rusijos-Prūsijos pasienyje buvusia stotimi Eitkūnais, todėl buvo nuspręsta pakeisti stoties pavadinimą į kitą. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.
1906 m. pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia; tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija. 1915 m. liepos 22 d. I pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; Kaišiadorys pirmąkart tapo administracinio vieneto – apskrities centru. 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebeesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. Alfonso Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos (valsčiaus) komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. Po kelių savaičių, 1918 m. gruodžio 16 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.
Kaišiadorių miestas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys. 1920 m. Lenkijai okupavus Trakus ir rytų Lietuvą, Kaišiadorys tapo Trakų apskrities ir neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies centru. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI savo raštu „Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.
1928 m. po rekonstrukcijos pradėjo veikti klijų fabrikas (stambiausias to meto Lietuvoje), 1933 m. ėmė veikti pieninė. 1934 m. Kaišiadoryse pastatyti apskrities savivaldybės rūmai, 1935 m. – Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai (archit. Vaclovas Michnevičius), 1936 m. pašventinta Kaišiadorių katedra. Tarpukariu prie miesto prijungti Juodkonys.
II pasaulinio karo metu traukdamiesi vokiečiai sudegino geležinkelio stotį ir išardė bėgius. 1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kaišiadorys gavo miesto teises (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu pastatyti du dideli paukštynai, Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų instituto veterinarijos skyrius, ligoninė, valgykla-restoranas (architektas A. Kučinskas).
1996 m. patvirtintas Kaišiadorių herbas, herbo pagrindu taip pat paruošti ir patvirtinti Kaišiadorių vėliavos ir antspaudo etalonai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XX a. pradžia | Žiežmarių valsčius | ? | |
| iki I pasaulinio karo | Kaišiadorių valsčiaus centras | ? | |
| 1915–1918 m. | ? | Kaišiadorių apskrities centras | |
| 1918–1919 m. | Kaišiadorių valsčiaus centras | ||
| 1919–1940 m. | Trakų apskrities centras | ||
| 1940–1946 m. | Trakų apskritis | ||
| 1946–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Kaišiadorių valsčiaus centras | Kaišiadorių apskrities centras | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kaišiadorių rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras | Kaišiadorių rajono savivaldybės centras | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Kaišiadorių vardas savotiškas savo arabiška kilme. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI a., vardo Chašaidaras – tai samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ + Haidar – „liūtas“. Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.
Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė (slavybė, reiškianti „krepšys, pintinė“) + daryti („dirbti, gaminti“), taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis („volė, kamštis, kuolelis kam nors užkimšti“ ir pan.), tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“. Tačiau abiem pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo, kadangi prie geležinkelio kuriantis gyvenvietei tokie amatai neturėjo esminės svarbos.
Liaudies etimologija miesto pavadinimą kildina iš XIX a., kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara? („ką čia daro?“).
1862 m. miestas vadintas lenk. Koszedary, 1905 m. rus. Кошедары, 1906 m. – Kašedarai, 1926 m. – Kaišedorys [1]. Tarpukariu buvo vartojama vienaskaitinė forma (t. y. kilmininkas ne Kaišiadorių, bet Kaišiadorio, Kaišedorio).
Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Kaišiadorys yra užmezgę partnerystės ryšius:
- Tvistringenas,
Vokietija. Šiame mieste veikia „Draugystės su Lietuva ratelis“ [1]
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Lietuvos veterinarijos institutas
- Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija
- Kaišiadorių Vaclovo Giržado pagrindinė mokykla
- Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
- Kaišiadorių specialioji mokykla
- Viešoji biblioteka
Gyventojai
 | ||||||||
| 1967 m.[2] | 1970 m.sur. | 1974 m.[3] | 1976 m.[4] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 902 | 4 618 | 5 900 | 8 100 | 9 022 | 10 964 | 10 002 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
Kaišiadorių vyskupijoje dirbo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000), nors sovietinė valdžia jam neleido tapti vyskupu. Kaišiadoryse mokyklą baigė politikas Algirdas Brazauskas (1932–2010). Krepšininkas Ramūnas Šiškauskas (g. 1978) gimė, užaugo ir pradėjo profesionalo karjerą Kaišiadoryse. Kaišiadoryse ilgai dirbo agronomas Viktoras Ruokis (1885–1971).
Sportas
Futbolas
Pramonė
Mieste yra verslo informacinis centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų (UAB „Kaišiadorių paukštynas“). Taip pat yra dar vienas „Girelės paukštynas“. Šiaurės vakariniame pakraštyje yra valymo įrenginiai.
Susisiekimas
Per miestą eina geležinkelis Vilnius–Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą. Yra geležinkelio stotis, greta jos – nedidelė autobusų stotis.
Šaltiniai
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/kaisiadorys.html
- ↑ Kaišiadorys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 20 psl.
- ↑ Kaišiadorys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 183 psl.
- ↑ Kaišiadorys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 176
Nuorodos
- Kaišiadorys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 493 psl.
- Apie Kaišiadoris
- Pavadinimo kilmė
| ||||||||||||||
