Kadai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kadai
Kadų vadai (1896 m.)
Kadų vadai (1896 m.)
Gyventojų skaičius 5290
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Oklahomos vėliava Oklahoma)
Kalba (-os) anglų, kadų, ispanų
Vėliava Bandera Caddo.PNG
Religijos krikščionybė, Indėnų Bažnyčia, Vaiduoklių Šokis
Giminingos etninės grupės kiti kadai: pauniai, arikarai, kicajai, vičitai
Commons-logo.svg Vikiteka: KadaiVikiteka

Kadai arba kedai (angl. Caddo, sav. Kadawdáachuh) – indėnų tauta ar tautų grupė, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, dabar iš esmės vien Oklahomoje. Populiacija – 5000–6000 žmonių[1]. Vartoja kadų kalbos tarmes (kadų kalbų šeima), nors dabar beveik visi kalba tik angliškai, dalis – ispaniškai. Tikintieji – krikščionys (protestantai), tradicinių religijų (Indėnų Bažnyčios, Vaiduoklių Šokio) sekėjai.

Plačiąja prasme kadais vadinta indėnų konfederacija, kurią sudarė kadų kalbomis kalbėjusios gentys:

  • pietų kadai:
    • hasinajai (Hasíinay): anadarkai, hainajai (Háynay), nabedačiai (Nabáydácu), nakogdočiai (Nakúʔkidáawtsiʔ), nakonai, namidišai, nečesai, dalis nasonių – gyveno Nečeso ir Sabino tarpupyje (pietryčių Teksasas);
    • natčitočesai (Náshit’ush) – gyveno apie Načitošo miestą prie Raudonosios upės (Luiziana);
    • kadohadačai (Kadawdáachuh): tikrieji kadai arba kadohadačai, nanacohai, aukštutiniai nasoniai, dalis natčitočesų – gyveno prie Raudonosios upės linkio (šiaurės rytų Teksasas ir pietvakarių Arkanzasas);
  • šiaurės kadai: arikarai, kicajai, pauniai, tavakoniai, vičitai.

XIX a. pr. tikrieji kadai į savo sudėtį įtraukė kitus pietų kadus, tame tarpe edajų gentį (prie Raudonosios upės), eišus (prie dab. San Ogastino, Teksase), jatazius. Šiauriniai kadai XVIXVII a. traukė iš šiaurės į vakarus, į centrinę Didžiųjų lygumų dalį, kur ėmė verstis žemdirbyste ir raitąja bizonų medžiokle.

Dabartinių kadų protėviai ~IX a. prisišliejo prie Misisipės baseine gyvavusios Misisipės kultūros (sudarė vieną jos atšakų), ėmė statytis šventyklas, būstus ant piliakalnių, šalia plačių aukščių. Susidarė visuomeninė hierarchija, išplėtoti keramikos, kriauklių raižybos amatai. Nuo XIII a. kadai ėmė plačiai auginti kukurūzus.[2] XV a. Kadų Misisipės kultūra ėmė smukti, o galutinai žlugo XVI a. ispanams ir prancūzams pradėjus keliauti po kadų žemes ir platinti epidemijas.

Kadų tradicinė kultūra panaši į kitų prerijų indėnų. Vertėsi žemdirbyste ir raitąja bizonų medžiokle. Lipdė keramiką, iš žolių, dilgėlių ir kitų pluoštų audė tekstilę. Prekiaudavo arkliais, druska, lankais. Prekybinių ir medžioklės žygių metu išplėtojo gestų kalbą, kuri plačiai paplito dar prerijų indėnų. Būstus ręsdavo ant iš žemės padarytų pakilų. Moterys dažydavosi bei tatuiruodavusi kūną bei veidą, vyrai darydavosi sudėtingas šukuosenas, jas puošdavo spalvingomis plunksnomis. Kunigijos atstovai taikydavo kaukolės deformavimo praktiką.

Kadai skirstėsi į matrilinijines gimines. Šeima mažoji, kurdavosi nuotakos namuose. Tiek vadų, tiek šamanų titulas būdavo paveldimas.

Tradicinei kadų tikybai buvo būdingas tikėjimas Deive Motina (sutapatinta su Gamta). Turėjo apeiginius šokius, iš kurių geriausiai išliko „dosnos šokis“.

Po sandūros su europiečiais, kadų kultūra patyrė nuosmukį, populiacija smarkiai sumažėjo dėl epidemijų. 1803 m. amerikiečiams įsigijus Luizianą, kadai buvo išstumti prie Breizoso upės (Teksase), o 1859 m. perkelti į Indėnų teritoriją (dab. Oklahomą). Dabartiniai kadai smarkiai persimaišę su baltaisiais ir kitais indėnais, verčiasi žemdirbyste, gyvulininkyste, samdomais darbais.[3] Dabartinė kadų rezervacija yra vakarinėje Oklahomoje, Kado apygardoje (centras – Bingeris).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. cad Duomenys apie kodu „cad“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Tejas-Caddo Fundamentals-Caddo Timeline
  3. Кэддо,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.