Kaštų-naudos analizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kaštų-naudos analizė – sisteminis kiekybinis vertinimo metodas, sudarantis galimybes nustatyti ir įvertinti ilgalaikius finansinius, ekonominius ir socialinius sprendimų padarinius – naudą ir žalą[1].

Kaštų-naudos tikslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaštų naudos analizės tikslas – padėti analitikams ir sprendimų priėmėjams įvertinti ir apskaičiuoti norimo priimti arba jau priimto sprendimo efektyvumą – santykį tarp visų kaštų, žalos ir naudos arba sukuriamą socialinės gerovės vertę, taip pagrindžiant rengiamą sprendimą, todėl tai dažniausiai taikoma viešiesiems projektams vertinti.

Pagrindinė taisyklė, kuria vadovaujamasi atliekant kaštų-naudos analizę yra ta, jog vertinamas sprendimas turi teikti daugiau naudos, nei turėti kaštų, kitaip tariant – būti efektyvus, kad būtų pateisintas. Dauguma viešųjų sprendimų tiesiog perskirsto resursus socialinei lygybei ir reikmių užtikrinimui, todėl juos teisingai įvertinti efektyvumo aspektu yra sudėtinga.[2] Kaštų naudos analizė yra strukturizuotas ir nuoseklus procesas.

Kaštų-naudos atlikimo etapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Konteksto analizė. Konteksto analizę galima apibūdinti kaip analizės rėmus apibrėžiančią ir kryptį nustatančią dalį. Pagrindiniai šio elemento principai yra tikslų ir alternatyvų identifikavimas, poveikio lygio nustatymas (tikslinių grupių);
  • Kaštų ir naudos identifikavimas ir klasifikavimas. Šio etapo svarbiausias tikslas, identifikuoti visus finansinius, ekonominius ir socialinius padarinius, kuriuos gali sukelti ar sukels priimtas sprendimas;
  • Kaštų ir naudos vertinimas pinigine verte. Tam, kad identifikuotus kaštus ir naudas būtų galima palyginti, joms turi būti suteikti vienodi matavimo vienetai – piniginės vertės;
  • Kaštų ir naudos diskontavimas. Atliekant analizę, skaičiavimai atliekami su dabartine verte, dėl to visi ateities pinigų srautai yra diskontuojami, kad būtų galima juos palyginti;
  • Tinkamo kriterijaus apskaičiavimas. Atliekant analizę vertinimo kriterijus pasirenkamas dėl sprendimo tikslų ar pobūdžio;
  • Jautrumo ir rizikos analizės. Ši analizės dalis skirta įvardinti ir įvertinti [rizikingus projektui aspektus. Jautrūs aspektai analizuojami kaitant įvairių veiksnių ir elementų duomenis 1 procentu ir žiūrima kiek pakis grynoji dabartinė vertė;
  • Analizės vertinimas. Atlikus visą analizę, pateikiami rezultatai – priklausomai nuo pasirinkto vertinimo kriterijaus, jeigu kaštai yra mažesni už naudą, tai siūloma priimti vertinamą sprendimą (ar pagal rezultatus pasirinkti geriausią iš galimų), tačiau būtina pabrėžti, kad šie rezultatai yra rekomendacinio pobūdžio.

Šalininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis ekonomistų laiko kaštų-naudos analizę „sidabrine kulka“, nes šis metodas, remdamasis sistemine prieiga, pateikia paprastą ir aiškų įvertinimą. Šio modelio šalininkai teigia: kaštų–naudos analizė gali būti taikoma bet kur ir bet kam. Įsivyravo stereotipas taikyti šį modelį dideliems infrastruktūros projektams įvertinti.[3]

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra vidutiniškai išleisdavo 700 tūkst. JAV dolerių atlikti vienai kaštų naudos analizei.[4] Todėl kaštų naudos analizės atlikimą riboja ir vertinamo objekto nauda – ji turi būti didesnė už kaštų-naudos analizės atlikimo kainą.

Siekiant suteikti socialiniams padariniams piniginę vertę yra atliekami įvairūs skaičiavimai, kaip vertinant sumažinta riziką susižeisti, skaičiuojamos sutaupytos gydymo išlaidos ir sužeidimų skaičius, vertinant sumažinta arba padidintą riziką pakenkti aplinkai vertinamos aplinkos tvarkymo kainos arba žmonių pasirengimas mokėti už sumažintą riziką gamtai. Tokiems socialiniams padariniams taikomi iš anksto nustatytos piniginės vertės, kurios pateikiamos su metodikomis įverčių lentelėse, tačiau egzistuoja padarinių, kurių įvertinti neįmanoma – jie įvardijami kokybiniais kaštais ir naudomis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baranauskienė J. (2013). Viešųjų projektų vertinimas kaštų naudos analizės metodu: kritiškas požiūris. Žemės ūkio mokslai, T.20. Nr. 1
  2. Brzozowska K. (2007).Cost-Benefit Analysis in Public Project Appraisal. Engineering economics. Nr. 3 (53)
  3. .Dvorak J. (2011). Viešosios politikos vertinimas Lietuvoje: diegimas, mastas ir reikšmingumas. Daktaro disertacija
  4. Boardman A., Greenberg D., Vining A, Weimer D. (2011). Cost-Benefit Analysis: Concepts and Practice. Fourth Edition. PH Professional Business