Kūrybingumo metodikos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kūrybingumo metodikos (nuo gr. methodike, 'visuma būdų kokiam nors darbui ar veiksmui atlikti'; angl. Creativity techniques) – tai metodai, skatinantys kūrybinius veiksmus tiek meno, tiek mokslo srityse. Kūrybiškumas siejamas su gebėjimu pažvelgti į daiktus, užduotis, problemas naujai, neįprastai. Kūrybingumo aspektai apima idėjų kūrimo ir skirtingo mąstymo metodus, problemų pakartojimo formavimo būdus, aplinkos pokyčius ir pan. Jie gali būti naudojami kaip problemų sprendimo, meninės raiškos ar terapijos dalis. Kūrybiškumą galima valdyti ir vystyti. Jį riboja nusistovėję informacijos apdorojimo kanalai, taisyklės, logika, įvairios prielaidos.

Kūrybiškumo vystymo būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skiriami individualūs ir grupiniai metodai. Šie metodai apima žodinius žaidimus, rašytines pratybas ir skirtingus improvizacijos tipus arba algoritmus problemoms spręsti. Improvizuojant kūryboje rodomos kūrėjo kūrybinės galios, jų panaudojimas ar pritaikymas konkrečioje situacijoje be išankstinio pasiruošimo.[1] Įprasti yra ir aleatoriniai kūrybos metodai, pasitelkiantys atsitiktinumo elementus, ypač meninėje ar žiniasklaidos kūryboje. Aleatorika dažniausiai būdinga muzikai, menui ir literatūrai, ypač poezijoje, tačiau ji neturėtų būti painiojama su improvizacija ir indeterminacija. [2]

Kūrybiškumo tyrinėtojas Džojus Gilfordas pasiūlė paprastų daiktų neįprastų panaudojimo būdų. Jis parodydavo daikto nuotrauką ir pasiūlydavo sugalvoti jo panaudojimo galimybių kitose, be įprastos, srityse. Netradiciniai daiktų panaudojimo būdai, stereotipų laužymas rodo žmogaus santykį su kūrybiškumu.

Prie individualių kūrybiškumo metodų priskiriamos tokios praktikos, kaip klausimų uždavimas, analizė, metaforų ir istorijų kūrimas, svajojimas. Grupinis kūrybiškumas gali būti vystomas pasitelkiant, be daugelio kitų:[3][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. "Improvising Synesthesia: Comprovisation of Generative Graphics and Music" by Joshua B. Mailman, in Leonardo Electronic Almanac v. 19, no. 3, Live Visuals, 2013, pp. 352–84.
  2. Sabine Feisst, "Losing Control: Indeterminacy and Improvisation in Music Since 1950", New Music Box (1 March 2002): § "Aleatory—Pierre Boulez".
  3. More On Idea Generation Tools and Techniques. IdeaFlow: Discussion about innovation and creativity - new products, strategy, open innovation, commercialization of technologies...
  4. „Idea Generation, Creativity and Incentives“ (PDF). Mitsloan.mit.edu. Nuoroda tikrinta 2013-08-25. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]