Kūrybingumo metodikos
Kūrybingumo metodikos (nuo gr. methodike, 'visuma būdų kokiam nors darbui ar veiksmui atlikti'; angl. Creativity techniques) – tai metodai, skatinantys kūrybinius veiksmus tiek meno, tiek mokslo srityse. Kūrybiškumas siejamas su gebėjimu pažvelgti į daiktus, užduotis, problemas naujai, neįprastai. Kūrybingumo aspektai apima idėjų kūrimo ir skirtingo mąstymo metodus, problemų pakartojimo formavimo būdus, aplinkos pokyčius ir pan. Jie gali būti naudojami kaip problemų sprendimo, meninės raiškos ar terapijos dalis. Kūrybiškumą galima valdyti ir vystyti. Jį riboja nusistovėję informacijos apdorojimo kanalai, taisyklės, logika, įvairios prielaidos.
Kūrybiškumo vystymo būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skiriami individualūs ir grupiniai metodai. Šie metodai apima žodinius žaidimus, rašytines pratybas ir skirtingus improvizacijos tipus arba algoritmus problemoms spręsti. Improvizuojant kūryboje rodomos kūrėjo kūrybinės galios, jų panaudojimas ar pritaikymas konkrečioje situacijoje be išankstinio pasiruošimo.[1] Įprasti yra ir aleatoriniai kūrybos metodai, pasitelkiantys atsitiktinumo elementus, ypač meninėje ar žiniasklaidos kūryboje. Aleatorika dažniausiai būdinga muzikai, menui ir literatūrai, ypač poezijoje, tačiau ji neturėtų būti painiojama su improvizacija ir indeterminacija.[2]
Kūrybiškumo tyrinėtojas Džojus Gilfordas pasiūlė paprastų daiktų neįprastų panaudojimo būdų. Jis parodydavo daikto nuotrauką ir pasiūlydavo sugalvoti jo panaudojimo galimybių kitose, be įprastos, srityse. Netradiciniai daiktų panaudojimo būdai, stereotipų laužymas rodo žmogaus santykį su kūrybiškumu.
Prie individualių kūrybiškumo metodų priskiriamos tokios praktikos, kaip klausimų uždavimas, analizė, metaforų ir istorijų kūrimas, svajojimas. Grupinis kūrybiškumas gali būti vystomas pasitelkiant, be daugelio kitų:[3][4]
- minčių žemėlapį, tinkantį idėjoms generuoti ir sisteminti,
- šešias mąstymo skrybėles, apimančios šešias mąstymo sritis: faktus, emocijas, pozityvų požiūrį, negatyvų požiūrį, kūrybiškumą ir mąstymo proceso kontrolę (pagal Edvardą de Bono),
- nestandartinį mąstymą (de Bono).
- smegenų šturmą,
- verslo karo žaidimą,
- SSGG analizę,
- mintinį eksperimentą,
- TRIZ metodą,
- 5 klausimų metodą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ "Improvising Synesthesia: Comprovisation of Generative Graphics and Music" Archyvuota kopija 2013-12-02 iš Wayback Machine projekto. by Joshua B. Mailman, in Leonardo Electronic Almanac v. 19, no. 3, Live Visuals, 2013, pp. 352–84.
- ↑ Sabine Feisst, "Losing Control: Indeterminacy and Improvisation in Music Since 1950", New Music Box (1 March 2002): § "Aleatory—Pierre Boulez" Archyvuota kopija 2011-06-04 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ More On Idea Generation Tools and Techniques. IdeaFlow: Discussion about innovation and creativity - new products, strategy, open innovation, commercialization of technologies...
- ↑ „Idea Generation, Creativity and Incentives“ (PDF). Mitsloan.mit.edu. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-05-20. Nuoroda tikrinta 2013-08-25.