Kūrybiškumas
Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti problemas. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, auklėjimas ir saviaukla. Manoma, kad kūrybiškumas ne visada susijęs su dideliu intelektu.[1]
Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrybingumo mokslinio tyrimo santraukoje Michaelas Mumfordas pasiūlė tokį apibrėžimą: „Per pastarąjį dešimtmetį, atrodo, mes pasiekėme bendrą susitarimą, kad kūrybiškumas reiškia naujų, naudingų produktų gamybą“ (Mumford, 2003, 110 p.), [2] arba Robert Sternberg žodžiais tariant, tai yra gamyba „kažko originalaus ir vertingo“ [3]. Įvairių autorių apibrėžtys labai skyrėsi, išskyrus šiuos bendruosius bendrumus: Peter Meusburger mano, kad literatūroje galima rasti daugiau kaip šimtą skirtingų analizių.[4] Kaip pavyzdį, vienas apibrėžimas, pateiktas Elliso Paulo Torenso apibūdino kūrybą kaip "problemą, trūkumus, žinių spragas, trūkstamus elementus, nesuderinamumus ir pan., sunkumų nustatymą, sprendimų ieškojimą, spėjimų kūrimą arba hipotezių apie trūkumus formavimąsi: šių hipotezių bandymas ir pakartotinis testavimas, galbūt jų modifikavimas ir pakartotinis testavimas ir galiausiai rezultatų perdavimas. " [5]
Aspektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrybiškumo teorijos (ypač tyrimai, kodėl kai kurie žmonės yra labiau kūrybingi nei kiti) daugiausia dėmesio skyrė įvairiems aspektams. Dominuojančia teorija yra Mel Rhodes taip vadinama „keturių P“ teorija – procesas, produktas, asmuo (person) ir vieta (place).[6] „Proceso“ fokusavimas parodomas kognityviuose požiūriuose, kurie bando apibūdinti minties mechanizmus ir kūrybinio mąstymo metodus. Teorijos, kuriomis remiamasi skirtingo, o ne konvergenuojančio mąstymo (pvz. Guilford) arba kūrybinio proceso aprašymas (pvz. Wallas) yra visų pirma kūrybinio proceso teorijos. „Kūrybiškas“ produktas dažniausiai būna kūrybiškumo (psichometrijos) ir kūrybinių idėjų, įtvirtintų kaip sėkmingos memetikos, vertinimas.[7] Psichometrinis požiūris į kūrybiškumą rodo, kad kūrybiškumas taip pat apima gebėjimą gaminti daugiau.[8] Kūrybiškos „asmenybės“ pobūdis akcentuoja bendresnius intelektinius įpročius, tokius kaip atvirumas, idėjų generavimas, autonomija, kompetencija, tiriamasis elgesys ir kt. „Vietos“ dėmesio centre atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis klesti kūrybingumas, pvz., autonomijos laipsnis, galimybės naudotis ištekliais. Kūrybinis gyvenimo būdas dažnai yra apibūdinamas kaip nustatytų normų neatitinkantis požiūris ir elgesys, taip pat lankstumas.[8]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Medicinos enciklopedija, I tomas, Valstybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991. p. 474
- ↑ Mumford, M. D. (2003). „Where have we been, where are we going? Taking stock in creativity research“. Creativity Research Journal. 15: 107–120. doi:10.1080/10400419.2003.9651403.
- ↑ Sternberg, Robert J. (2011). „Creativity“. Cognitive Psychology (6 leid.). Cengage Learning. p. 479. ISBN 978-1-133-38701-5.
- ↑ Meusburger, Peter (2009). „Milieus of Creativity: The Role of Places, Environments and Spatial Contexts“. In Meusburger, P.; Funke, J.; Wunder, E. (eds.). Milieus of Creativity: An Interdisciplinary Approach to Spatiality of Creativity. Springer. ISBN 978-1-4020-9876-5.
- ↑ Torrance, Paul. „Verbal Tests. Forms A and B-Figural Tests, Forms A and B.“. The Torrance Tests of Creative Thinking-Norms-Technical Manual Research Edition. Princeton, New Jersey: Personnel Press. p. 6.
- ↑ Mel Rhodes: An Analysis of Creativity. Phi Delta Kappan 1961, 42 leidimas, Nr. 7, 306–307 p.
- ↑ Gabora, Liane (1997). „The Origin and Evolution of Culture and Creativity“. Journal of Memetics – Evolutionary Models of Information Transmission. 1.
- ↑ 8,0 8,1 Sternberg, Robert J. (2009). Jaime A. Perkins; Dan Moneypenny; Wilson Co (eds.). Cognitive Psychology. CENGAGE Learning. p. 468. ISBN 978-0-495-50629-4.
|
Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |