Kūno dismorfinis sutrikimas
| Kūno dismorfinis sutrikimas | |
 Žmogaus karikatūra, pašiepianti, pacientą sergantį kūno dismorfiniu sutrikimu, kuris ieško trūkumų veidrodyje | |
| ICD-10 | F45.2 |
|---|---|
| ICD-9 | 300.7 |
| LigųDB | 3124 |
Kūno dismorfinis sutrikimas (KDS; angl. body dysmorphic disorder, BDD) – dažnai nenustatomas psichikos sutrikimas, kuriam būdingas perdėtas susirūpinimas įsivaizduojamomis išvaizdos ydomis ar fizinėmis anomalijomis bei tariamų ar nežymių išvaizdos netobulumų maskavimu.[1][2][3][4] KDS paplitimas aprėpia apie 2 % visų suaugusiųjų ir nuo 1,9 iki 2,2 % visų paauglių.[1]
Dauguma KDS sergančių asmenų yra susirūpinę dėl savo veido aspektų, kurių kiti nepastebi, pavyzdžiui, dantų, skruostų, lūpų, ausų, nosies dydžio ar formos arba odos ar plaukų tekstūros. Dažnai tokie asmenys skundžiasi padidėjusiu ar per mažu kūno plaukuotumu, odos dėmėmis. Jų dėmesio centre gali būti kiekviena kūno dalis – lytiniai organai, krūtys, šlaunys, sėdmenys, pečiai, pilvas ir kt. Kita vertus, raumenų dismorfija, yra kūno dismorfinio sutrikimo diagnozės atskiras sutrikimo tipas. Žmonės, sergantys raumenų dismorfija, gali manyti, kad atrodo nepakankamai raumeningi. Tai gali paskatinti vartoti anabolinius-androgeninius steroidus. Tokie žmonės stebi save veidrodyje ar reguliariai matuoja kūno formas, lyginasi su kitais asmenimis, maskuoja trūkumus makiažu arba rūbais.[1][2][3]
Tam tikri aplinkos veiksniai gali paskatinti šio sutrikimo išsivystymą, pavyzdžiui, dalyvavimas veikloje, kurioje akcentuojama išvaizda ir kūno proporcijos (pvz., sportas, šokiai, modeliavimas, kultūrizmas), socialinių tinklų naudojimas (veido ir kūno proporcijų retušavimas nuotraukose, kūnų, modifikuotų plastinėmis kosmetinėmis operacijomis, demonstravimas) ir pažįstamųjų ar bendraamžių tyčiojimasis dėl fizinių ypatumų.[2][3]
Susirūpinimas savo išvaizda nėra kito psichikos sutrikimo simptomas (pvz., nepasitenkinimas savo kūno forma sergant anoreksija). Sergant KDS, susirūpinimas paprastai yra sutelktas į konkrečią kūno sritį, o ne į bendrą svorį ar dydį. Tačiau genetinis polinkis rodo sąsajas su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ir nervine bulimija. Nerimo ir nuotaikos sutrikimai, pvz., klinikinė depresija ar socialinio nerimo sutrikimas dar labiau sunkina ligos naštą.[1]
1891 m. Enrico Morselli, italų psichiatras, sugalvojo terminą dysmorphophobia, (sen. gr. δυσμορφίᾱ = dysmorfia – ‘netaisyklingos, bjaurios išvaizdos’), norėdamas apibūdinti žmones, nepagrįstai manančius, kad turi fizinių ydų.[4] Kūno dismorfinis sutrikimas yra psichikos sveikatos sutrikimas, diagnozuojamas pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5 leidimo (DSM-5) ir Tarptautinės ligų klasifikacijos 11 leidimo (TLK-11) kriterijus. Jais remiantis, šis sutrikimas priskiriamas prie obesinių-kompulsinių ar kitų su juo susijusių sutrikimų grupės.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Vanagaitė, Ieva; Venclovaitė, Gabija; Lesinskienė, Sigita (2024-09-01). „Kūno dismorfinis sutrikimas vaikų ir paauglių amžiuje“. Health Sciences. 34 (6): 199–204. doi:10.35988/sm-hs.2024.313.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „Dismorfinis kūno sutrikimas (DSM-IV); TLK-10 – hipochondrijos variantas (F 45.2)“. sveikaszmogus.lt. Nuoroda tikrinta 2025-02-06.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. 990 p.
- ↑ 4,0 4,1 Nicewicz, Holly R.; Torrico, Tyler J. & Boutrouille, Jacqueline F. (2025), Body Dysmorphic Disorder, Treasure Island (FL): StatPearls Publishing, PMID 32310361. Nuoroda tikrinta 2025 02 06