Pereiti prie turinio

Kūlio Daubos vandens malūnas

Koordinatės: 55°50′54″š. pl. 22°24′36″r. ilg. / 55.848339°š. pl. 22.409969°r. ilg. / 55.848339; 22.409969
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kūlio Daubos vandens malūnas
[[Image:|250px]]
Kūlio Daubos vandens malūnas
Kūlio Daubos vandens malūnas
Koordinatės
55°50′54″š. pl. 22°24′36″r. ilg. / 55.848339°š. pl. 22.409969°r. ilg. / 55.848339; 22.409969
Vieta Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Luokės seniūnija
Plotas 1806 m²
Naudotas nuo 1851 m.
Registro Nr. u. k. 28265 / S894

Kūlio Daubos vandens malūnasvandens malūnas su išlikusia technologine įranga, stovintis Telšių rajone, Luokės seniūnijoje, Kūlio Daubos kaime, Baltininkų tvenkinio rytiniame pakraštyje, prie Virvyčios upės. Malūnas patenka į Varnių regioninio parko teritoriją. Malūno statiniai atnaujinti, pritaikyti kaimo turizmui, vandens rekreacijos reikmėms, įrengtas malūno muziejus.[1][2] Iškastas privedamasis kanalas, įstatyta pralaida. Šalia atstačius užtvanką, įrengta nedidelė hidroelektrinė. Prieigose stovi Trijų arkangelų koplyčia.

2003 m. kaip regioninės reikšmės technikos paminklas malūnas įrašytas Kultūros vertybių registrą.[3]

Malūno pastatas iš akmens mūro ir karkasinių medinių konstrukcijų, apkaltas lentomis. Dviejų aukštų, su mansarda, pusrūsiu, stačiakampio plano, dvišlaičiu stogu. Restauruoti senieji grūdų malimo mechanizmai. Kita technologinė įranga: turbina, dvejos girnos, vienos su mediniu būgnu, piltuvu ir rėmais jiems įstatyti, piklius, kruopinė su valymo-rūšiavimo įranga (šatrinė), transmisijų sistema.[3]

Malūnas pastatytas 1851 m., remontuotas 1951 m., restauruotas 2003-2010 m. Jame buvo malama, pikliuojama, šatruojama, gaminamos kruopos.

Malūnas priklausė vyskupui A. K. Beresnevičiui, kuris jį nuomojo. Įvairiuose šaltiniuose tas pats malūnas buvo įvairiai vadinamas - vyskupo Beresnevičiaus, Baltininkų, Kulduobės, Kūlio Daubos. Vandens malūnas veikė su pertraukomis iki 1993 m. Jame buvo įrengta ir veikė vilnos karšykla. Po II Pasaulinio karo nukentėjo nuo gaisro, stovėjo apgadintas, nenaudojamas. 1951 m. buvo atstatytas ir toliau veikė.[3]

  1. Kūlio daubos (Angelų) malūnas pamatyklietuvoje.lt
  2. Atkaklūs žemaičiai malūną pavertė angelų ir turistų rojumi Archyvuota kopija 2022-02-19 iš Wayback Machine projekto.
  3. 3,0 3,1 3,2 „Malūnas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.