Kėstasis vikšris
| Juncus effusus | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kėstasis vikšris (Juncus effusus) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kėstasis vikšris (Juncus effusus) – vikšrinių šeimos (Juncaceae) žolinių augalų rūšis. Natūraliai paplitusi visoje Europoje, Sibire, Kaukaze, Viduriniuose Rytuose, Pietų, Rytų Azijoje, taip pat šiaurės vakarų, rytų ir pietryčių Afrikoje, beveik visoje Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurės vakaruose, indtrodukuota Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.[1]
Daugiametis 30–120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas gelsvai žalias, blizgantis, lygus, lengvai lūžtantis. Žiedynas gana purus, retkarčiais gana tankus, jo šakelės ilgos. Žiedynlapis 15–30 cm ilgio, jo makštis neišsipūtusi. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.[2]
Kėstasis vikšris auga šlapiuose miškuose, grioviuose, pelkėse, šlapiose pievose, pakrantėse. Lietuvoje dažnas.[2]
Kėstasis vikšris vietomis auginamas kaip dekoratyvinis vandens telkinių augalas. Vietomis Europoje ir Azijoje naudojamas pigių demblių pynimui. Naudojamas liaudies medicinoje, kaip gyvulių pašaras.[1]
- Požymiai
- Žiedynai
- Augavietėje (Vokietija)
- Pinti dirbiniai iš vikšrio Japonijoje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Juncus effusus L., Kew Rotal Botanic Gardens
- 1 2 Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 352