Justinas Labutis
| Justinas Labutis | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. kovo 10 d. Menčtrakis |
| Mirė | 2011 m. gegužės 21 d. (84 metai) |
| Veikla | futbolininkas, treneris |
| Alma mater | Kūno kultūros institutas |
Justinas Jonas Labutis (1927 m. kovo 10 d. Menčtrakyje – 2011 m. gegužės 21 d.) – Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris, LTSR nusipelnęs treneris (1984).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Menčtrakio kaime prie Igliaukos. 1939 m. baigė Kauno Marvos pradinę mokyklą, 1945–1949 m. Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą.[1] Baigęs mokyklą 1945 m. įstojo į KKI, kurį baigė 1949 m.[2] 1946 m. tapo TSRS jaunių futbolo čempionu.
Žaidė LFLS ir Kauno „Spartako“ jaunių komandose, „Perkūno“ dublerių (1941–1944 m.) ekipoje. Po karo žaidė Kauno „Spartako“ (1945–1947, 1949 m.), KKI (1946–1949 m.), ASK (1949–1952 m.), KPI (1952, 1954–1955 m.) komandose.
1947–1949 m. buvo Kauno finansinio technikumo kūno kultūros mokytojas, 1949–1950 m. Kauno valstybinio universiteto kūno kultūros katedros dėstytojas. 1978–1981 m. KKI sportinių žaidimų katedros dėstytojas, docentas. 1992–1995 m. moterų futbolo klubo „Olimpija“ direktorius.[3]
Treneris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Treneriu ėmė dirbti dar 1950 m. kaip žaidžiantysis ASK treneris. 1956–1959 m. Kauno „Spartako“ sporto draugijos futbolo treneris. Ilgus metus treniravo FK Politechnika klubą (1955, 1961–1974 m.), 1975–1977 m. buvo Klaipėdos „Atlanto“ futbolo komandos viršininkas, treneris, konsultantas. 1978 m. Jonavos „Statybos“ futbolo komandos vyr. treneris. 1980–1982 m. treniravo Kauno „Atletą“, 1990–1991 m. Vilniaus „Nerį“.
Per savo trenerio karjerą parengė per 40 futbolininkų, kurie atstovavo įvairioms meistrų komandoms. Du jo auklėtiniai pasekė jo pėdomis ir tapo nusipelniusiais Lietuvos treneriais. Daug metų J. Labutis dirbo su akademinio jaunimo komandomis – FK Politechnika ir „Atletu“, kurios pasiekė daug pergalių. Vykdė ir mokslinę veiklą: atliko sociologinius tyrimus, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, išspausdino 3 darbus, parengė 2 mokomuosius filmus, išleido 5 metodinius leidinius, 18 mokslinių metodinių pozicijų, vadovavo trenerių kvalifikacijos kėlimo seminarams, paruošė respublikos trenerių kvalifikacijos ir licencijų įsigijimo programą UEFA, dalyvavo 2 konferencijose užsienyje.
Žymūs auklėtiniai – Edmundas Danilevičius, Pavelas Jegorovas, Ričardas Kučinskas, Romualdas Rudzevičius, Petras Siniakovas, Rimantas Skersys, Jonas Stanislovaitis, Česlovas Vasiliauskas, Algirdas Vosylius.[4]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- R. Kazakevičius, J. Labutis, S. Stankus. „Futbolo vartininkų rengimas“. – Vilnius, Respublikinis informatikos centras, 1992.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // psl. 457.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 3032.
- ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 311.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 38.