Jurgis Felicijonas Sapiega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jurgis Felicijonas Sapiega
Sapiegos
Lapinas (herbas)
Lapinas (herbas)
Gimė 1680 m. vasario mėn.
Mirė 1750 m. rugsėjo 3 d. (~70 metų)
Tėvas Pranciškus Steponas Sapiega
Motina Ana Kristina Liubomirskaitė
Sutuoktinis (-ė) Katerina Radomickaitė
Vaikai Mariana Sapiegaitė
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego

Jurgis Felicijonas Sapiega (1680 m. vasaris – 1750 m. rugsėjo 3 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas. Lietuvos didysis pakamaris (17081709 m.), Valkavisko seniūnas, Lietuvos armijos generolas-majoras (1708 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1717 m.), Mstislavlio vaivada (17421750 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čereisko-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas, Lietuvos didžiojo žirgininko Pranciškaus Stepono Sapiegos (apie 16461686) ir Anos Kristinos Liubomirskaitės (m. 1701) trečiasis sūnus. Turėjo brolius Kazimierą Joną ir Juozapą Pranciškų.

Mokėsi jėzuitų kolegiume, Brunsberge, po to kartu su vyresniu broliu Juozapu Pranciškumi keliavo po Europą (16971701 m.).

Šiaurės karo pradžioje Jurgis Felicijonas Sapiega perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę, gavęs nuo jo 1708 metais Lietuvos didžiojo prievaizo pareigybę. 1709 metais perėjo į Augusto Stipriojo pusę. 1717 metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka.

Buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus 1720, 1724, 1729, 1732 ir 1733 metais.

1733 metais elekciniame seime Jurgis Felicijonas Sapiega palaikė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. 1734 metais kartu su Leščinskiu buvo Gdanske, apgultame rusų-saksų armijos. Jis buvo vienas iš pačių ištikimiausių Stanislovo Leščinskio žmonių. Buvo suimtas Rusijos stovykloje, Pruščo-Gdanske. Paleistas iš nelaisvės pripažino karaliumi Augustą III Vetiną ir ragino visus Stanislo Leščinskio šalininkus nutraukti tolimesnį beviltišką pasipriešinimą.

1738 metais Jurgis Felicijonas Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1742 metais gavo Mstislavlio vaivados pareigybę. 1748 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalierius.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1706 metais vedė Kateriną Radomickaitę, nuo santuokos su kuria paliko vieną vienintelę dukterį:

  • Mariana Sapiegaitė, 1-mas vyras Všovo seniūnas Ignotas Kocmickis, 2-ras vyras Brest-Kujavijos vaivada Liudvikas Dombskis

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
  • Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.


Politinis postas
Prieš tai:
Mykolas Juozapas Masalskis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Mstislavlio vaivada

17421750
Po to:
Ignotas Sapiega