Jurgis Albertas Denhofas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jurgis Albertas Denhofas
Jerzy Albrecht Denhoff.JPG
Denhofai
Herbas „Vepris“
Herbas „Vepris“
Gimė: 1640 m.
Mirė: 1702 m. (~62 metai)
Tėvas: Zigmantas Denhofas
Motina: Ana Terezė Osolinska
Commons-logo.svg Vikiteka: Jurgis Albertas DenhofasVikiteka

Jurgis Albertas Denhofas (16401702) – ATR religinis ir valstybinis veikėjas, Poznanės kustošas (1671), Vitovo abatas (1678), Krokuvos kanauninkas (1679), Korčino abatas, Podolės Kameneco vyskupas (16851687), karalienės kancleris (1687), Peremyšlio vyskupas (16891701), Karūnos didysis kancleris (1689–1702), Krokuvos vyskupas (1701–1702).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos žymios bajorų Denhofų giminės atstovas, herbo „Vepr“ savininkas. Bydgoščiaus seniūno Zigmanto Denhofo (?–1655) ir Anos Terezės Osolinskos (?–1651) antrasis sūnus.

1685 metais Jurgis Albertas Denhofas buvo paskirtas Kameneco vyskupu. 1687 metais tapo Lenkijos karalienės Marijos Kazimieros, Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio žmonos asmeniniu kancleriu. 1688 metais Jurgis Albertas Denhofas buvo paskirtas Karūnos didžiuoju kancleriu. 1689 metais gavo Peremyšlio vyskupo titulą. IŠ pradžių buvo Marijos Kazimieros šalininku, po to perėjo į prancūzų rūmų partijos pusę.

Po Jono Sobieskio mirties Jurgis Albertas Denhofas 1697 metais elekciniame seime palaikė Prancūzijos princo Francua Lui de Konti-Burbono kandidatūrą. Išsiuntė laišką Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV Didžiajam laišką, pranešdamas apie išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą princą de Konti. Vėliau perėjo į Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo pusę ir palaikė jo išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. 1701 metais Lenkijos karalius Augustas Stiprusis paskyrė Jurgį Albertą Denhofą Krokuvos vyskupu.

Buvo palaidotas šeimos koplyčioje, Čenstakave.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazimierz Piwarski: Jerzy Albrecht Denhoff. In: Polski Słownik Biograficzny, Kraków 1939–1946 Teil V, S. 113–114.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]