Jurgio Mačiūno aikštė

Koordinatės: 54°53′51″š. pl. 23°55′32″r. ilg. / 54.897608°š. pl. 23.925422°r. ilg. / 54.897608; 23.925422
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°53′51″š. pl. 23°55′32″r. ilg. / 54.897608°š. pl. 23.925422°r. ilg. / 54.897608; 23.925422

J. Mačiūno aikštė. Priekyje – į kalną kylanti Parodos g.

Jurgio Mačiūno aikštė – „Fluxus“ įkūrėjo Jurgio Mačiūno vardu pavadinta aikštė, esanti Kaune, Naujamiestyje, trišalėje sankryžoje, jungiančioje Vytauto prospektą, Donelaičio ir Parodos gatves. Minėtoji sankryža plyti priešais Parodos g. pastatą Nr. 1, kuriame vaikystėje gyveno pats J. Mačiūnas (pakabinta atminimo lenta). Aikštė visuomenei pristatyta 2017 m. liepos 20 d., tačiau oficiali aikštės atidengimo ceremonija nevyko. Teigiama, kad tai būtų prieštaravę „Fluxus“ judėjimo filosofijai, kurios manifestu vadovaujantis aikštė ir įkurta.[1]

Aikštės projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Idėjos autorius – dailininkas Naglis Rytis Baltušnikas (g. 1960 m.). Sankryžoje esanti trikampė aikštelė jam pasirodė kaip kokia mirtina vieta, toks trikampis, kuriame niekas nevažiuoja, niekas nevyksta. Supratęs, kad mintis tinkama būtent Mačiūnui, juolab kad lentelę su aikštės pavadinimu autorius buvo sukūręs jau seniai, apie 2000 m.,[2] todėl ji buvo pasiūlyta „Kauno akcentų“ idėjų konkursui.[3]

Trišalė nevažiuojama aikštė Parodos kalno papėdėje dekoruota baltais dažais, ant asfalto dangos nupiešiant trikampę figūrą ir liežuvį rodantį „Fluxus" simbolį acteką jos centre. Ši vieta kūriniui pasirinkta, nes sankryža yra priešais J. Mačiūno vaikystės namus. Aikštė yra trikampės formos, apribota ištisinėmis kelio juostomis. Aikštės viduryje pastatytas stulpas su dvikalbėmis aikštės pavadinimo lentelėmis: „J. Mačiūno a.“ ir „G. Maciunas SQ.“. Artimiausia pėsčiųjų perėja įrengta apie 30 m į šiaurės vakarus nuo aikštės ribos, per Donelaičio gatvę priešais Žemės ūkio rūmus. Transporto sautai juda nubrėžtomis eismo juostomis aplink pažymėtą trikampį. Deklaruojama, jog tai pirmoji aikštė pasaulyje, į kurią negalima patekti. Be to, tai vienintelė aikštė, kurios, stovint ant šaligatvio, netgi nesimato (nupieštą „Fluxus" simbolį galima apžvelgti iš aukščiau).

Nepaisant „neįžengiamumo“, aikštė pritraukia netradicinių meninių renginių.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]