Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus

Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus
Muziejus įsikūręs Ustronės sodybos svirne
Įkurtas	1992 m. (ekspozicija nuo 1987 m.)
Vieta	Ustronė, Krekenavos seniūnija
Tematika	Knygnešystė, memorialinis
Interneto svetainė	panrbiblioteka.lt

Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus – knygnešystės ir Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus Ustronės kaime, Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijoje. Įsikūręs kaimo sodybos svirne, Krekenavos regioninio parko teritorijoje, Vadakties kairiajame krante, medžių apsuptame slėnyje. Pasiekiamas nuo kelio  3007  Nauradai–Naujamiestis–Krekenava  ties Vadaktų kaimu pasukus (stovi rodyklė) ir pavažiavus apie 1 km žvyrkeliu iki stovėjimo aikštelės. Priklauso Panevėžio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai.

Veikia knygnešystės ir J. Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos ekspozicijos. Knygnešystės ekspozicijoje pasakojama apie spaudos draudimo laikotarpį ir Garšvių knygnešių draugijos veiklą, eksponuojamos knygos, nuotraukos, tautodailininko Leono Juozonio nutapyti knygnešių portretai. J. Tumo-Vaižganto ekspozicijoje rodomos rašytojo knygos, rankraščiai, laiškų faksimilės, nuotraukos, saugoma iš Naujamiesčio bažnyčios perduota rašytojo kėdė. Eksponatai surinkti iš pavienių asmenų, bibliotekų, knygnešių artimųjų. Muziejaus kieme įrengta didelė erdvė poilsiui su pikniko zona, informaciniais stendais, suoleliais. Rengiami žaidimai, organizuojami renginiai, siūlomos edukacinės programos.

Istorija

Ustronės sodybos pastatus XIX a. pabaigoje surentė sodybos savininko Povilo Vidugirio broliai meistrai Antanas ir Vaclovas Vidugiriai. Jiems padėjo knygnešys Kazimieras Ūdra. Jo pasiūlymu sodybos svirne įrengtos dvi slėptuvės nelegaliai literatūrai saugoti. Šiomis slėptuvėmis naudojosi gretimame Garšvių kaime susikūrusi knygnešių draugija (veikė 1885–1895 m.): iš Tilžės atgabenta draudžiama spauda svirne buvo saugoma, rūšiuojama ir platinama į atokiausias Lietuvos vietas. Gerai įrengtų slėptuvių caro žandarai kratų metu nerasdavo. 1902–1905 m. antrajame svirno aukšte dažnai apsistodavo rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, tuo metu tarnavęs Vadaktėlių parapijos klebonu. Jis padėdavo knygnešiams rūšiuoti spaudą, ją slėpti, platino lietuviškas knygas, pats jas skaitydavo. Gyvendamas svirne J. Tumas-Vaižgantas sukūrė autobiografinių apsakymėlių ciklą „Aukštaičių vaizdeliai”.

Sovietmečiu svirnas priklausė Krekenavos tarybiniam ūkiui, vėliau – Tarpūkinės gyvulininkystės įmonei. 1981 m. paskelbtas Lietuvos kultūros paminklu, 1984–1985 m. restauruotas, atkuriant pirminę išvaizdą. 1987 m. pastate įrengta ekspozicija, skirta J. Tumui-Vaižgantui, 1991 m. – knygnešiams. 1992 m. svirnas perduotas Panevėžio rajono viešajai bibliotekai, įkurtas muziejus. 1993 m. Sodybos kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip architektūrinis, etnokultūrinis, istorinis, kraštovaizdžio ir memorialinis kultūros paveldo objektas.

Architektūra

Sodybos svirnas – liaudiškos architektūros, dviejų aukštų su pusrūsiu. Kompaktinio stačiakampio plano, su priesvirniu. Pamatas (pusrūsis) – akmens mūro, sienos – medinių rąstų. Stogas pusiau valminis, dengtas malksnomis. Pastato perimetru įrengtas priesvirnis, į jį veda mediniai laiptai su dekoruotais turėklais.