Juozas Stulgaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Stulgaitis (1880 m. spalio 13 d. Kampinių k., Griškabūdžio valsčius1951 m. lapkričio 19 d. Vilks Baras, Pensilvanija, JAV) – lietuvių vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lankė Lukšių pradžios mokyklą, o muzikos mokėsi Sintautuose ir Naumiestyje pas vargonininką L. Risauską. Kurį laiką vargonininkavo pas dėdę kunigą Sidaravičių. 1905 m. rudenį atvykęs į JAV, apsistojo pas brolį Niujorke, bet netrukus persikėlė į Vilks Barą ir pradėjo dirbti vargonininku bei chorvedžiu Švč. Trejybės lietuvių parapijoje, kur dirbo iki mirties. Vajomingo seminarijoje mokėsi įvairių muzikos disciplinų, o Marywood College grigališkojo choralo. Minėtoje parapijoje išugdė didelį ir skambų chorą, kuris giedojo bažnyčioje, rengė koncertus, statė operetes ir kitus muzikos veikalus. 1910 m. suvaidintas veikalas „Dėdė atvažiavo“ turėjo itin didelį pasisekimą. Vėliau choras pastatė M. Petrausko operetes „Adomas ir Ieva“, „Kaminkrėtys ir malūnininkas“ ir „Girių karalius“, S. Šimkaus „Išeivis“. 1930 m. kolektyvas pastatė Č. Sasnausko kantatą „Broliai“, 1936 m. Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, vėliau suvaidino komediją „Teta iš Amerikos“. Choras dalyvavo visose Vajomingo Klonio Lakewoode lietuvių dienose, 1926 m. Lietuvių dienos programoje Sesqui-Centennial parodoje Filadelfijoje, lankydavosi daugelyje lietuvių kolonijų. 1939 m. choras dalyvavo Pasaulinės parodos Lietuvių dienos programoje Niujorke, 1935 m. katalikų chorų konkurse Vilks Bare atliko W. A. Mozarto „Gloria" ir laimėjo pirmąją vietą.

J. Stulgaitis buvo vienas iš 1911 m. ALRK Vargonininkų sąjungos steigėjų ir aktyvus jos narys, 1913 m. išrinktas Centro valdybos sekretoriumi, 1916 m. iždininku, 1917 m. knygininku, o 1934 m. vicepirmininku. Buvo ir kitų lietuvių organizacijų aktyvus dalyvis, žurnalo „Muzikos žinios“ uolus rėmėjas. Daug metų buvo Vargonininkų sąjungos Skrantone provincijos kuopos pirmininkas, nemažai prisidėjo organizuojant Vajomingo Klonio „Dainos" draugiją, šios draugijos rengtose dainų šventėse diriguodavo jungtiniam chorui.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.