Juozapavos šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia

Juozapavos šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia
	Bažnyčia 2015 m.
Arkivyskupija	Kauno
Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Šiaulių
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Juozapava
Adresas	Juozapavos k. 5
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	1829 m.
Aptarnauja	Eimutis Marcinkevičius (2025)

Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia.

55°58′08″š. pl. 22°48′18″r. ilg. / 55.9689°š. pl. 22.8051°r. ilg. / 55.9689; 22.8051

Juozapavos šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia – bažnyčia, stovinti Juozapavos kaime, Šiaulių rajone, prie kelių 4006 Kuršėnai–Dirvonėnai–Raudėnai–Tryškiai ir 4019 Varputėnai–Krikliai–Juozapava sankirtos, dešiniajame Upynos (dešinysis Žižmos intakas) krante.

Istorija

Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1825 m. Beržėnų apskrities vėliavininkui Juozapui Nagurskiui leido Dirvėnų dvare pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji 1829 m. užbaigta. Fundatoriaus garbei vietovė pavadinta Juozapavu. Buvo Raudėnų parapijos filija.

Architektūra

Bažnyčia sumūryta iš skaldytų lauko akmenų, kampai ir angokraščiai – iš degtų molio plytų. Pastatas forma primena gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliu. Priekinio fasado frontoną puošia arkinė niša su angelo skulptūra. Interjeras vienos navos. Viduje įrengtos lygios lentų lubos, virš įėjimo durų – vargonų choras ant apskritų medinių kolonų. Bažnyčioje stovi 4 altoriai. Ypatingo likimo yra Švč. Mergelės Marijos statula, anksčiau stovėjusi lauke, arkoje virš pagrindinių bažnyčios durų. Žmonių pasakojimai byloja, kad Antrojo pasaulinio karo metu pro šalį važiavo būrys raudonarmiečių „išvaduotojų“. Jų dėmesį patraukė ši statula, todėl kareiviai panoro apšaudyti ją iš automatų. Vėliau Švč. Mergelės Marijos statula buvo restauruota ir sovietmečiu pastatyta bažnyčios viduje.^[1]

Bažnyčios šventoriuje ir prieigose įrengtos kapinės.

Vargonai

Juozapavos bažnyčios vargonai, manoma, pastatyti apie 1830 m., netrukus po bažnyčios pastatymo 1829 m. Instrumentas stipriai suniokotas Antrojo pasaulinio karo metu.^[2]

Vargonų prospektas keturių dalių, su dviem šoniniais bokštais. Ši forma artima Vilniaus mokyklos vargonų meistrų kompozicijai (pavyzdžiui, Judrėnų bažnyčios vargonai). Tačiau Juozapavos vargonai turi Vilniaus meistrams nebūdingų bruožų, tarp jų – nebriaunotus šoninių bokštų karnizus. Veikiausiai, vargonų statytojas buvo iš Kuršo meistrų Tiedemann giminės – Johann Theodor Tiedemann. Yra žinoma, kad jis ~1835 m. prisistatinėjo kaip meistras iš Šiaulių, o Juozapavos kaimas yra kaip tik šiame rajone, be to, nebriaunoti Juozapavos vargonų šoninių bokštų karnizai aptinkami ankstesniuose, vyresniojo Theodor Tiedemann (tėvo) darytuose vargonuose Kaimelio, Pašušvio bažnyčiose.^[2]