Juodoji knyga (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juodoji knyga
Official poster Black Book.jpg
PavadinimasZwartboek
Kilmės šalisFlag of the Netherlands.svg Nyderlandai
Flag of Germany.svg Vokietija
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Flag of Belgium.svg Belgija
RežisieriusPaul Verhoeven
Scenaristas (-ai)Gerard Soeteman
Paul Verhoeven
Metai2006
Žanraskarinė drama
Trukmė145 min.
Kalbaolandų, vokiečių
anglų ir hebrajų
Biudžetas21 mln. JAV dolerių
Pajamos26,7 mln. JAV dolerių
IMDb įrašas

„Juodoji knyga“ (ol. Zwartboek) – režisieriaus Paul Verhoeven po 20 metų pertraukos gimtinėje sukurta drama, apdovanota Venecijos kino festivalyje kaip geriausias užsienio filmas ir pelniusi Auksinio liūto nominaciją.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo
  • Carice van Houten – Reičelė Štein / Elis de Vries
  • Sebastian Koch – Liudvikas Miuncas
  • Thom Hoffman – Hansas Akermanas
  • Halina Reijn – Ronė
  • Waldwmar Kobus – Giunteris Frankenas
  • Derek de Lint – Gerbenas Kuipersas
  • Christian Berkel – generolas Kautneris
  • Dolf de Vries – notaras Smalas

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Veiksmo vieta – Olandija Antrojo pasaulinio karo metais. Buvusi dainininkė žydaitė Reičelė Šten slapstosi provincijoje, pas vieno valstiečio šeimą, tačiau bombardavimo metu šie žūna, o namai sugriaunami. Nebeturinti prieglobsčio Reičelė susipažįsta su vietiniu policininku, priklausančiu Pasipriešinimo judėjimui, šis padeda jai patekti į keltą, perkeliantį žydus į saugesnį regioną. Čia ji vėl susitinka savo šeimą, tačiau naktį keltą sulaiko vokiečiai ir visus keleivius išžudo, tik Reičelei pavyksta pasislėpti.

Vietinio valstiečio padedama, Reičelė patenka į miestą, kur tampa Pasipriešinimo judėjimo dalyve. Vienos kelionės metu, gabenant traukiniu radijo siųstuvą, ji susipažįsta su gestapo karininku Liudviku Miunce. Pastarasis susižavi mergina ir netrukus jiedu tampa meilužiais. Pamažu ji įsilieja tarp vokiečių karininkų ir jų tarpe atpažįsta Giunterį Frankeną, vadovavusį keltu bėgusių žydų išžudymui. Pastarasis, padedamas išdaviko iš Pasipriešinimo judėjimo, žino kada ir kur vyks bėglių perkėlimas, todėl gali organizuoti pasalas ir paskui susirinkti visas žmonių turėtas brangenybes.

Įgydama vis didesnį vokiečių pasitikėjimą, Reičelė tampa puikia informatore Pasipriešinimo judėjimui, tačiau kai kurie pastarosios nariai pradeda įtarti, kad ji iš tiesų dirba vokiečiams. Įtarimai dar labiau sustiprėja, kai gestapas suima lyderio Gerbeno Kuiperso sūnus ir vienas jų nužudomas. Tuo metu Miuncė sužino, kad jo meilužė yra žydė, tačiau negali jai atsispirti ir, suprasdamas, kad karas greitai baigsis, pradeda ieškoti būdų kaip susitarti su Pasipriešinimo judėjimu. Jis mėgina įskųsti Frankeną vadovybei, tačiau dėl nepakankamų įrodymu suimamas pats kartu su Reičele. Didėjančioje sumaištyje po keleto dienų jiems pavyksta pabėgti ir slapstytis, kol Vokietija kapituliuoja.

Nepaisant to, bėgliams pavojus nemažėja: Miuncė ieškomas kaip gestapo karininkas, o Reičelė – kaip Pasipriešinimo judėjimo išdavikė. Vienintelė jų išsigelbėjimo viltis – rasti įrodymų, kad iš tiesų Pasipriešinimo judėjime buvo išdavikas. Jiedu aplanko notarą Smalą, kažkada padėjusį Šteinų šeimai ir kitiems žydams pinigais. Jiems besikalbant, nežinomas žudikas nušauna Smalus ir puola bėgti. Miuncė jį vejasi, tačiau gatvėje atpažįstamas ir suimamas, tuo tarpu Reičelė taip pat bėga, pasiėmusi juodąją Smalo užrašų knygelę, numanydama, kad joje yra visi atsakymai…

Pagrindiniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]