Juodkalnijos - Turkijos karas (1876-1878 m.)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juodkalnijos - Turkijos karas (juodkal. Црногорско-турски рат/Crnogorsko-turski rat), Juodkalnijoje dar žinomas kaip Didysis karas (juodkal. Velji rat / Вељи рат) vyko tarp Juodkalnijos kunigaikštystės ir Osmanų imperijos 1876-1878 m. Karas baigėsi Juodkalnijos pergale. Karo metu vyko 6 dideli ir 27 mažesni mūšiai, tarp jų lemiamas Vučji Do mūšis.

Karo eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalimais esančioje Hercegovinoje kilęs sukilimas sukėlė keletą maištų ir sukilimų prieš Osmanus Europoje. Juodkalnija ir Serbija sutarė paskelbti karą Osmanams 1876 m. birželio 18 d. Juodkalniečiai susivienijo su Hercegovinos sukilėliais ir laimėjo vieną mūšį po kito. Juodkalnijos pergalei kare lemiamas buvo pergalingas Vučji Do mūšis. 1877 m. juodkalniečiai kovėsi ties Hercegovinos ir Albanijos sienomis. Nikola I rodė iniciatyvą ir puolė turkų pajėgas, kurios artėjo iš šiaurės, pietų ir vakarų. 1877 m. rugsėjo 24 d. jis užėmė Nikšičių, 1878 m. sausio 10 d. - Barą, 1878 m. sausio 20 d. - Ulcinį, 1878 m. sausio 26 d. Grmožurą. 1878 m. sausio 30 d. - Vraniną ir Lesendrą.

Karas baigėsi, kai Osmanai 1878 m. sausio 13 d. pasirašė su Juodkalnija paliaubas Edirnėje. San Stefano taika Osmanų imperija pripažino Juodkalnijos nepriklausomybę bei užleido jai užimtus Nikšičiaus, Kolašino, Spužo, Podgoricos, Žabliako, Baro miestus.