Juodasis tarakonas
| Blatta orientalis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Blatta orientalis Linnaeus, 1758 |
Juodasis tarakonas (Blatta orientalis) – didelių, 22-27 mm ilgio, tarakonų rūšis. Kūnas nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos, blizgantis.
Patelės gana ryškiai skiriasi nuo patinų (lytinis dimorfizmas). Patelės beveik juodos, o patinai tamsiai rudi. Patinų odiški antsparniai nesiekia pilvelio galo, plėviniai sparnai normalūs. Patelių antsparniai ne visai išsivystę, kūno šonuose jie atrodo kaip nedidelės plokštelinės ataugėlės, plėveliniai sparnai taip pat sunykę. Antenos šeriškos, patinų truputį ilgesnės už kūną, o patelių trumpesnės. Patelių kūnas platesnis nei patinų. Patinų sparnai ilgi, pridengia didelę kūno dalį, kūnas siauresnis nei patelių. Kai kurie patinai sugeba nuskristi 2-3 m.
Nuo seno gyvena žmonių būstuose ir šildomose patalpose. Mažiau judrus už prūsokus, sunkiai ropoja lygiais statmenais paviršiais.
Buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena visoje Europoje, taip pat – Azijoje, Afrikoje, Amerikoje.
Juodieji tarakonai plinta lėčiau nei kitos tarakonų rūšys. Gyvena drėgnose, tamsiose vietose. Dažniausiai aptinkami ties pūvančiomis organinėmis medžiagomis, kanalizacijoje, drenažo sistemose, drėgnuose rūsiuose ir panašiose drėgnose vietose. Aptinkami ir lauke, krūmuose, po lapų nuokritų danga, ir kitose drėgnose vietose.
Šie tarakonai laikomi rimtais namų kenkėjais, pvz., šiaurės vakarų, vidurio vakarų ir pietų JAV.[1]
Adaptacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Juodieji tarakonai yra naktiniai. Išgyvenimui jie turi turėti slėptuvę. Paprastai gerai slepiasi, todėl dieną apžiūrėjus jų apniktą būstą jų galima visiškai nepamatyti. Jie mėgsta vietas su santykinai dideliu drėgniu. Jiems reikia ir maisto bei vandens šaltinių. Optimali temperatūra yra 20-29 °C.
Ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarakonų buvimo požymis yra ootekos – „kiaušinėlių futliarai“, kuriuose juodųjų tarakonų patelės gali patalpinti iki 16 kiaušinėlių. Patelės ootekas palieka, ir lervutės iš jų išsirita savarankiškai maždaug per du mėnesius.
Juodųjų tarakonų atsikratyti sunkiau, negu kitų naminių tarakonų. Tarakonai gali pernešti patogeniškas žmogui bakterijas. Duomenų, kad tarakonai platina kai kurias ligas, nedaug. Gerai žinoma, kad gali būti alerginių susirgimų priežastimi.
Trijų įprastinių tarakonų rūšių palyginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Tarakonų rūšis | Naminis prūsokas (Blattella germanica) |
Juodasis tarakonas (Blatta orientalis) |
Amerikinis tarakonas (Periplaneta americana) |
| Dydis | 12-15 mm | 25-30 mm | 28-43 mm |
| Buveinės | Šildomi pastatai (optimali temperatūra 32 °C) |
20-29 °C | Šildomi pastatai (optimali temperatūra 32 °C) |
| Kiaušinėlių skaičius ootekoje | 23-46 | 5-15 | 6-18 |
| Inkubacijos trukmė | 17 d. | 44 d. | 24-59 d. |
| Lervų (nimfų) vystymosi trukmė | 6-12 sav. | 6-12 mėn. | 4-15 mėn. |
| Gyvenimo trukmė | 6-9 mėn. | 1-1,5 m. | 1-1,5 m. |
| Ar gali skristi? | Ne | Ne | Taip |
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tarakonai Archyvuota kopija 2007-10-08 iš Wayback Machine projekto.
