Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras
| Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras Office of the United Nations High Commissioner for Refugees | |
 | |
| Santrumpa | UNHCR |
|---|---|
| Įkurta | 1950 m. gruodžio 14 d. |
| Tipas | Jungtinių Tautų agentūra |
| Būstinė | Ženeva, Šveicarija |
| Vyr. komisaras | Filippo Grandi |
| Holdingas | JTGA, ECOSOC |
| Darbuotojų | 13 354[1] |
| Tinklalapis | www |
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (angl. Office of the United Nations High Commissioner for Refugees, UNHCR) – Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, skirta padėti pabėgėliams, priverstinai perkeltiems asmenims ir asmenims be pilietybės, rūpintis jų repatriacija į buvusią gyvenamąją vietą arba įkurdinti naujose vietose.[2] Būstinė Ženevoje, Šveicarijoje. Turi 20 305 darbuotojus 136 šalyse (2023).[3]
Nuo 2016 m. Vyriausiasis komisaras – italų diplomatas Filippo Grandi.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1946 m. įkurta Tarptautinė pabėgėlių reikalų organizacija (angl. International Refugee Organization, IRO) siekiant spręsti per Antrąjį pasaulinį karą kilusią pabėgėlių krizę. 1950 m. Jungtinės Tautos ją panaikino ir įsteigė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR).[4] Iš pradžių jis daugiausia rūpinosi dėl karo perkeltais europiečiais. XX a. 7 dešimtmetyje, paspartėjus Afrikos ir Azijos dekolonizacijai, imta rūpintis šių žemynų pabėgėliais. 1950–2015 m. UNHCR suteikė paramą daugiau nei 50 mln. pabėgėlių visame pasaulyje.[2]
Organizacija už savo veiklą yra gavusi dvi Nobelio taikos premijas (1954 ir 1981 m.).[5] UNHCR yra Jungtinių Tautų vystymosi grupės, siekiančios darniojo vystymosi, narė.[6]
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro veikla apima paramos, prieglobsčio ir sveikatos priežiūros pabėgėliams teikimą, rūpinimąsi jų repatriacija į gimtąsias šalis arba apgyvendinimu naujose vietose.[7] 2020 m. organizacija rūpinosi daugiau nei 20 mln. pabėgėlių.[3] Jos metinis biudžetas išaugo nuo 300 tūkst. JAV dolerių 1951 m. iki 8,6 mlrd. JAV dolerių 2019 m.[3][8] Didžiąją dalį UNHCR biudžeto sudaro savanoriški įnašai, daugiausia iš valstybių narių. Didžiausios donorės yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjunga ir Vokietija.[9]
Kadangi UNHCR yra JT Generalinės Asamblėjos ir JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos prižiūrima agentūra, ji glaudžiai bendradarbiauja su kitomis Jungtinių Tautų organizacijomis: Jungtinių Tautų vaikų fondu, Pasaulio maisto programa, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitomis.[2]
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2023 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras turėjo 18 879 darbuotojus 138 šalyse.[10]
Vyriausieji komisarai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]UNHCR veiklai vadovauja Vyriausiasis komisaras, kurį 5 metų kadencijai (gali būti perrinktas antrai kadencijai) renka Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.[2] UNHCR programą tvirtina vykdomasis komitetas. Vyriausiasis komisaras kasmet teikia metinę veiklos ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai ir laikosi jos nurodymų.[11] Dabartinis Vyriausiasis komisaras – italų diplomatas Filippo Grandi, pareigas einantis nuo 2016 m. sausio 1 d.[12]
| Nr. | Vyriausiasis komisaras | Kadencijos laikotarpis | Tautybė | |
|---|---|---|---|---|
| Nuo | Iki | |||
| 0 | Fridtjof Nansen | 1921 m. rugsėjo 1 d. | 1927 m. |  Norvegija
|
| 1 | Gerrit Jan van Heuven Goedhart | 1951 m. sausio 1 d. | 1956 m. liepos 8 d. |  Nyderlandai
|
| 2 | August Rudolf Lindt | 1956 m. liepos 8 d. | 1960 m. lapkričio 3 d. |  Šveicarija
|
| 3 | Félix Schnyder | 1960 m. lapkričio 3 d. | 1965 m. gruodžio 31 d. | Šveicarija
|
| 4 | Sadruddin Aga Khan | 1966 m. sausio 1 d. | 1977 m. gruodžio 31 d. |  Iranas
|
| 5 | Poul Hartling | 1978 m. sausio 1 d. | 1985 m. gruodžio 31 d. |  Danija
|
| 6 | Jean-Pierre Hocké | 1986 m. sausio 1 d. | 1989 m. gruodžio 31 d. | Šveicarija
|
| 7 | Thorvald Stoltenberg | 1990 m. sausio 1 d. | 1990 m. lapkričio 3 d. | Norvegija
|
| 8 | Sadako Ogata | 1990 m. lapkričio 3 d. | 2000 m. gruodžio 31 d. |  Japonija
|
| 9 | Ruud Lubbers | 2001 m. sausio 1 d. | 2005 m. vasario 20 d. | Nyderlandai
|
| – | Wendy Chamberlin (l.e.p.) | 2005 m. vasario 24 d. | 2005 m. birželio 2 d. |  JAV
|
| 10 | António Guterres | 2005 m. birželio 2 d. | 2015 m. gruodžio 31 d. |  Portugalija
|
| 11 | Filippo Grandi | 2016 m. sausio 1 d. | dabar |  Italija
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „PERSONNEL BY ORGANIZATION | United Nations - CEB“.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 „Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-04-14.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Refugees, United Nations High Commissioner for. „Figures at a Glance“. UNHCR (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-11-13.
- ↑ „History of UNHCR“. UNHCR (anglų). 1945-09-02. Nuoroda tikrinta 2024-10-18.
- ↑ „Nobel Laureates Facts – Organizations“. Nobel Foundation. Nuoroda tikrinta 2009-10-13.
- ↑ UNDG Members Archyvuota kopija 11 gegužės 2011 iš Wayback Machine projekto.. Undg.org. Retrieved on 2013-07-12.
- ↑ Refugees, United Nations High Commissioner for. „Advocacy“. UNHCR (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-18.
- ↑ „Expenditure by Agency“. Suarchyvuotas originalas 17 November 2020. Nuoroda tikrinta 18 August 2020.
- ↑ Refugees, United Nations High Commissioner for. „Donors“. UNHCR (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-18.
- ↑ „Figures at a Glance“. UNHCR. Nuoroda tikrinta 26 March 2019.
- ↑ UNHCR Resettlement Handbook (PDF). p. 12. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 3 October 2014.
- ↑ „UN appoints Filippo Grandi as next high commissioner for refugees“. The Guardian. London. 12 November 2015. Nuoroda tikrinta 27 November 2015.
- ↑ "UNHCR Ehemalige FlüchtlingshochkommissarInnen". Archyvuota kopija 29 gegužės 2015 iš Wayback Machine projekto.. Retrieved 15 May 2015.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
