Jungtinių Tautų stebėtojų misija Prevlakoje
| Jungtinių Tautų stebėtojų misija Prevlakoje angl. United Nations Mission of Observers in Prevlaka | |
 | |
| Santrumpa | UNMOP |
|---|---|
| Įkurta | 1996 m. sausio 15 d. |
| Įkūrėjas | Jungtinių Tautų Saugumo Taryba |
| Uždaryta | 2002 m. gruodžio 15 d. |
| Tipas | Stebėtojų misija |
| Oficialus statusas | Užbaigta |
| Vadovas | Rodolfo Sergio Mujica |
| Tinklalapis | UNMOP |
Jungtinių Tautų stebėtojų misija Prevlakoje (angl. United Nations Mission of Observers in Prevlaka, UNMOP) – Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija, vykdyta nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 2002 m. gruodžio 15 d. Misijos tikslas buvo nuginkluoti Prevlakos pusiasalį ir po Jugoslavijos karų stebėti Vakarų Balkanų Adrijos jūros pakrantes.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Strategiškai įsikūręs Kotoro įlankoje, viename geriausių Adrijos jūros uostų, Prevlakos pusiasalis šimtmečius buvo pasienio regionas tarp Bosnijos, Kroatijos ir Juodkalnijos, taip pat istorinių Zetos kunigaikštystės, Ragusos respublikos ir Kotoro, bei didžiųjų valstybių – Venecijos, Vengrijos ir Austrijos bei Osmanų imperijos.
Iki Jugoslavijos karų 1991 m. pusiasalis buvo Jugoslavijos pajėgų karinė bazė. Dėl šios priežasties pusiasalyje kilo rimtų ginčų tarp naujai susikūrusios Kroatijos valstybės ir „likusios Jugoslavijos dalies“ (Serbijos ir Juodkalnijos). 1992 m. rugsėjo 30 d. Kroatijos ir Jugoslavijos prezidentai Franjas Tudžmanas ir Dobrica Čosičius Ženevoje susitarė dėl šios srities demilitarizavimo. Pagal Jungtinių Tautų rezoliuciją Nr. 779 stebėjimas buvo perduotas Jungtinių Tautų apsaugos pajėgoms (UNPROFOR), tačiau ši taikos misija žlugo. Per 1992–1995 m. Bosnijos karą šioje srityje buvo kovojama iki pat Bjelotinos.[1] 1995 m. kovo mėn. operatyvinės užduotys buvo perduotos pasitikėjimo atkūrimo operacijai Kroatijoje (UNCRO).[2]
Dėl šios priežasties 1996 m. buvo sukurta atskira Jungtinių Tautų misija – Jungtinių Tautų stebėtojų misija Prevlakoje (UNMOP).[2] Tam Jungtinės Tautos pusiasalyje dislokavo karinius bei civilinės policijos stebėtojus. 1996 m. vasario 1 d., pirmą kartą pratęsus mandatą (rezoliucija Nr. 1038), UNMOP buvo atskirta nuo UNPROFOR, tačiau buvo laikoma Jungtinių Tautų misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (UNMIBH) dalimi.[2] 1996–1998 m. Kroatija ir Jugoslavijos Federacinė Respublika daugiausia dėmesio skyrė padėčiai Rytų Slavonijoje ir nepaisant nuostatos dėl Prevlakos ginčo sprendimo derybų būdu susitarime dėl santykių normalizavimo, kurį šios šalys pasirašė 1996 m. rugpjūčio 23 d., nebuvo padaryta jokios pažangos. Būtent šiuo laikotarpiu, 1996 m. pradžioje, UNMOP buvo įkurta kaip nepriklausoma misija. Tik pasibaigus Jungtinių Tautų Rytų Slavonijos, Baranijos ir Vakarų Sirmio pereinamojo laikotarpio administracijai (UNTAES), šalys 1998 m. galėjo pradėti tiesiogines derybas dėl Prevlakos. Šis pradinis dialogas, kurį sudarė keturi susitikimai pakaitomis Zagrebe ir Belgrade, buvo sustabdytas 1999 m. kovą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO) pradėjus karinius veiksmus prieš Jugoslavijos Federacinę Respubliką.[2] 1999 m. spalio mėn. rezoliucija Nr. 1252, kurią parengė tuometinis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas taip pat buvo nesėkminga.[2]
Tik 2000 m., kai Kroatijoje ir Serbijoje buvo išrinktos naujos vyriausybės bei nauji prezidentai Ivo Josipovičius ir Borisas Tadičius, procesas vėl įsibėgėjo. 2001 m. gruodžio mėn. buvo sudaryta jungtinė diplomatinė komisija, o po kelių derybų raundų 2002 m. balandžio mėn. buvo pažadėtas greitas sprendimas.[2] 2002 m. gruodžio 10 d. pusiasalyje buvo įkurta Kroatijos ir Serbijos pereinamojo laikotarpio administracija.[2] Po kelių dienų misija buvo paskelbta baigta.
Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalys, teikusios paramą šiai misijai, buvo Airija, Argentina, Bangladešas, Belgija, Brazilija, Čekija, Danija, Egiptas, Gana, Indonezija, Jordanija, Kenija, Lenkija, Naujoji Zelandija, Nepalas, Nigerija, Norvegija, Pakistanas, Rusijos Federacija, Suomija, Šveicarija ir Ukraina.[3]
Misija buvo įsikūrusi Kroatijos mieste Cavtate.[3] Kitos bazės buvo pačiame pusiasalyje, Herceg Novyje Juodkalnijoje ir Grudoje Kroatijoje.[2]
Vadai (vyriausieji kariniai stebėtojai) buvo:[3]
- Pulkininkas Gioranas Gunarsonas (Švedija)
- 1996 m. sausis – 1996 m. lapkritis
- Pulkininkas Haroldas Mvakio Tangai (Kenija)
- 1996 m. lapkritis – 1998 m. liepa
- Pulkininkas Gremas Viljamsas (Naujoji Zelandija)
- 1998 m. liepa – 2001 m. rugsėjis
- Pulkininkas Rodolfas Serchijus Muchika (Argentina)
- 2001 m. rugsėjis – 2002 m. gruodis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Sniježnica Konavoska ili dubrovačka Sniježnica“. Dinarskogorje. 2016-03-11. Suarchyvuotas originalas 2016-03-13.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 „Background“. Jungtinių Tautų Organizacija. Suarchyvuotas originalas 2010-02-28.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 „Facts & Figures“. Jungtinių Tautų Organizacija. Suarchyvuotas originalas 2010-02-28.