Pereiti prie turinio

Jungtinių Tautų sistema

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungtinių Tautų biuras Ženevoje (Šveicarija) yra antras pagal dydį Jungtinių Tautų centras po pagrindinės būstinės Niujorke (JAV).

Jungtinių Tautų sistema apima šešis pagrindinius Jungtinių Tautų organus – Generalinę Asamblėją, Saugumo Tarybą, Ekonominę ir Socialinę Tarybą, Globos Tarybą, Tarptautinį Teisingumo Teismą ir Jungtinių Tautų sekretoriatą[1] – bei specializuotas agentūras ir susijusias organizacijas.[2] Sistemai taip pat priklauso įvairūs pagalbiniai organai, įskaitant atskirai administruojamus fondus ir programas, mokslinių tyrimų bei mokymo institutus ir kitus subordinuotus subjektus.[3][4] Kai kurios iš šių organizacijų egzistavo dar iki Jungtinių Tautų įkūrimo 1945 m. ir buvo perimtos po Tautų Sąjungos veiklos nutraukimo.

Kai kurių Jungtinių Tautų sistemos organizacijų vadovai, taip pat Pasaulio prekybos organizacijos, nors pastaroji ir nėra oficiali šios sistemos dalis,[5][6][7] turi savo atstovus Jungtinių Tautų Sekretoriato vadovų taryboje (CEB).[8] Šiai du kartus per metus susirenkančiai tarybai pirmininkauja Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti Jungtinių Tautų sistemos organizacijų veiklos koordinavimą.

Pagrindiniai organai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinių Tautų Organizacija, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, yra sudaryta iš šešių pagrindinių organų:[9]

Pagrindiniai Jungtinių Tautų organai
Generalinė Asamblėja
— Visų Jungtinių Tautų valstybių narių patariamoji asamblėja — 		Sekretoriatas
— Jungtinių Tautų administracinis organas — 		Tarptautinis Teisingumo Teismas
— Institucija, turinti universalią tarptautinės teisės jurisdikciją —
  • Gali priimti neprivalomojo pobūdžio rekomendacijas valstybėms narėms ar siūlymus Saugumo Tarybai (JTST);
  • Sprendžia dėl naujų narių priėmimo, remdamasi Saugumo Tarybos rekomendacija;
  • Tvirtina Jungtinių Tautų biudžetą;
  • Renka ne nuolatinius Saugumo Tarybos narius, visus Ekonominės ir Socialinės Tarybos narius, generalinį sekretorių (remiantis JTST siūlymu) bei penkiolika Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjų. Kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą.
  • Teikia administracinę paramą kitiems Jungtinių Tautų organams (pavyzdžiui, organizuojant konferencijas, rengiant ataskaitas ir studijas, ruošiant biudžetą);
  • Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, einantis šio organo vadovo pareigas, renkamas Generalinėje Asamblėjoje penkerių metų kadencijai ir yra aukščiausias Jungtinių Tautų atstovas.
  • Sprendžia ginčus tarp valstybių, kurios pripažįsta jos jurisdikciją;
  • Teikia konsultacines teisines išvadas;
  • Priima sprendimus santykine balsų dauguma. Teismą sudaro penkiolika teisėjų, renkamų Generalinėje Asamblėjoje devynerių metų kadencijai.
Saugumo Taryba
— Tarptautinio saugumo klausimams spręsti — 		Ekonominė ir Socialinė Taryba
— Atsakinga už pasaulinius ekonominius ir socialinius reikalus — 		Globos Taryba
— Atsakinga už globojamųjų teritorijų administravimą (šiuo metu neveikianti) —
  • Atsakinga už valstybių bendradarbiavimą ekonominiais ir socialiniais klausimais;
  • Koordinuoja bendradarbiavimą tarp įvairių specializuotų Jungtinių Tautų agentūrų;
  • Turi 54 narius, kuriuos Generalinė Asamblėja renka rotacijos principu trejų metų kadencijai.
  • Iš pradžių sukurta buvusioms Tautų Sąjungos mandatinėms teritorijoms valdyti;
  • Nuo 1994 m., kai nepriklausomybę įgijo paskutinė globos teritorija – Palau, veiklos nebevykdo.

Generalinė Asamblėja

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) – tai visų Jungtinių Tautų valstybių narių susirinkimas, kuris renkasi į eilines sesijas kartą per metus. Kiekvienai sesijai pirmininkauja iš valstybių narių atstovų išrinktas prezidentas. Generalinė Asamblėja prižiūri Jungtinių Tautų biudžetą, renka ne nuolatinius Saugumo Tarybos narius, priima kitų Jungtinių Tautų padalinių ataskaitas ir teikia rekomendacijas Generalinės Asamblėjos rezoliucijų forma.[10] Be to, ji yra įsteigusi įvairias pagalbines institucijas, atsakingas už konkrečias Jungtinių Tautų veiklos sritis.[11]

Saugumo Taryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST) yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Jos įgaliojimai, apibrėžti Jungtinių Tautų Chartijoje, apima taikos palaikymo operacijų steigimą, tarptautinių sankcijų taikymą bei karinių veiksmų sankcionavimą. Šie įgaliojimai įgyvendinami per Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Pirmasis Saugumo Tarybos posėdis įvyko 1946 m. sausio 17 d. Londone, „Church House“ rūmuose Vestminsteryje. Nuo to laiko Taryba, veikianti nuolatiniame režime, posėdžiavo įvairiuose pasaulio miestuose – tarp jų Paryžiuje ir Adis Abeboje, tačiau jos nuolatinė būstinė yra Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.

Tarybą sudaro 15 narių: penkios nuolatinės narės, turinčios veto teisę (Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos), bei dešimt renkamų narių, kuriuos Generalinė Asamblėja išrenka dvejų metų kadencijai. Ši struktūra numatyta Jungtinių Tautų Chartijos V skyriuje. Visi Saugumo Tarybos nariai privalo nuolat būti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke, kad prireikus Taryba galėtų susirinkti bet kuriuo metu.

Ekonominė ir Socialinė Taryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba.

Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba (ECOSOC) koordinuoja ekonominę, socialinę ir susijusią veiklą, vykdomą 15 specializuotų Jungtinių Tautų agentūrų, jų funkcinių komisijų bei penkių regioninių komisijų. Tarybą sudaro 54 valstybės narės. Kasmet liepos mėnesį rengiama keturių savaičių trukmės sesija. Nuo 1998 m. kiekvienų metų balandį ECOSOC taip pat rengia susitikimą su Pasaulio Banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagrindinių komitetų pirmininkais – finansų ministrais. ECOSOC yra pagrindinis Jungtinių Tautų forumas tarptautiniams ekonominiams ir socialiniams klausimams svarstyti bei politikos rekomendacijoms valstybėms narėms ir visai Jungtinių Tautų sistemai formuluoti.[12]

Sekretoriatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Tautų sekretoriatas.

Jungtinių Tautų sekretoriatui vadovauja Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, kuriam pavaldus tarptautinių tarnautojų kolektyvas, dirbantis įvairiose pasaulio valstybėse. Sekretoriatas teikia tyrimus, informaciją ir technines priemones, reikalingas Jungtinių Tautų institucijoms, jų posėdžiams. Jis taip pat vykdo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Generalinės Asamblėjos, Ekonominės ir Socialinės Tarybos bei kitų Jungtinių Tautų organų pavestas užduotis. Jungtinių Tautų Chartijoje numatyta, kad sekretoriato darbuotojai turi būti atrenkami vadovaujantis aukščiausiais veiksmingumo, kompetencijos ir sąžiningumo standartais, kartu atsižvelgiant į plataus geografinio atstovavimo svarbą.

Chartija taip pat įpareigoja, kad sekretoriato darbuotojai negali prašyti ar priimti nurodymų iš jokios kitos valdžios nei Jungtinės Tautos. Valstybės narės įsipareigoja gerbti sekretoriato tarptautinį pobūdį ir nesiekti daryti poveikio jo darbuotojams. Tik generalinis sekretorius yra atsakingas už personalo atranką.

Prie sekretoriato taip pat priskiriami šie padaliniai:

Tarptautinis Teisingumo Teismas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tarptautinis Teisingumo Teismas.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) yra pagrindinė Jungtinių Tautų teisminė institucija. Jis įsikūręs Taikos rūmuose Hagoje, Nyderlanduose. Pagrindinės Teismo funkcijos – spręsti valstybių perduotus tarptautinius teisinius ginčus bei teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kuriuos jam pateikia tam įgalioti tarptautiniai organai, agentūros ar Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Globos Taryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Jungtinių Tautų Globos Taryba.

Jungtinių Tautų Globos Taryba – vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų organų, įsteigtas siekiant užtikrinti, kad patikėtinės teritorijos būtų valdomos jų gyventojų interesais bei prisidedant prie tarptautinės taikos ir saugumo. Dauguma šių teritorijų anksčiau buvo Tautų Sąjungos mandatai arba Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pralaimėjusių valstybių teritorijos. Visos jos jau pasiekė savivaldą arba nepriklausomybę – kaip savarankiškos valstybės arba susijungdamos su kaimyninėmis nepriklausomomis šalimis. Paskutinė tokia teritorija buvo Palau – dalis Ramiojo vandenyno salų globojamosios teritorijos. Šalis 1994 m. gruodį įstojo į Jungtines Tautas.

Fondai, programos, mokslinių tyrimų ir mokymo institutai bei kiti padaliniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atskirai administruojami fondai ir programos, mokslinių tyrimų bei mokymo institutai ir kiti padaliniai yra savarankiški Jungtinių Tautų pagalbiniai organai.[4]

Fondai ir programos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per visą savo istoriją Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja įsteigė ne vieną programą ir fondą, siekdama spręsti konkrečius humanitarinius ir vystymosi klausimus. Šie organai finansuojami ne iš privalomųjų įnašų, o iš savanoriškų aukų. Paprastai jie atsiskaito Generalinei Asamblėjai per vadovų tarybą.

Kiekvienai programai ar fondui vadovauja vykdomasis direktorius, turintis generalinio sekretoriaus pavaduotojo rangą, o veiklą prižiūri vadovų taryba. Vienintelė Jungtinių Tautų programa, kurios veikla buvo nutraukta per visą organizacijos istoriją, yra Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracija (UNRRA), kuri veiklą baigė 1959 m. ir vėliau buvo pakeista Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR). Anksčiau veikęs Jungtinių Tautų vystymosi fondas moterims (UNIFEM) 2011 m. sausį buvo sujungtas su kitomis Jungtinių Tautų sistemos struktūromis, įkuriant naują organizaciją – Jungtinių Tautų moterų organizaciją.

Jungtinių Tautų programos ir fondai
Santrumpa Pavadinimas Būstinė Vadovas Įsteigimo metai Pastabos
UNDP Jungtinių Tautų plėtros programa Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV Vokietija Brazilija Achim Steiner 1965 m.
UNICEF Jungtinių Tautų vaikų fondas Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV Jungtinės Amerikos Valstijos Catherine M. Russell 1946 m.
UNCDF Jungtinių Tautų kapitalo plėtros fondas Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV Liuksemburgas Marc Bichler 1966 m. Susijęs su UNDP
WFP Pasaulio maisto programa Italija Roma, Italija Jungtinės Amerikos Valstijos Cindy McCain 1963 m.
JTAP, UNEP Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa Kenija Nairobis, Kenija Danija Inger Andersen 1972 m.
UNFPA Jungtinių Tautų gyventojų fondas Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV Panama Jungtinės Amerikos Valstijos Natalia Kanem 1969 m.
UN-Habitat Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programa Kenija Nairobis, Kenija Malaizija Maimunah Mohd Sharif 1978 m.
UNV Jungtinių Tautų savanoriai Vokietija Bona, Vokietija Nyderlandai Richard Dictus 1978 m. Administruoja UNDP

Tyrimų ir mokymo institutai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra įsteigusi kelis institutus, kurių tikslas – vykdyti nepriklausomus tyrimus bei rengti mokymus. Vienas iš buvusių institutų – Tarptautinis tyrimų ir mokymo institutas moterų padėčiai gerinti (INSTRAW) – 2011 m. sausį buvo sujungtas su kitomis Jungtinių Tautų sistemos struktūromis ir tapo naujai sukurto subjekto – Jungtinių Tautų moterų organizacijos – dalimi.

Konvencijų sekretoriatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti subjektai ir organizacijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiti subjektai ir organizacijos
Santrumpa Pavadinimas Būstinė Vadovas Įsteigimo metai Pastabos
UNHCR Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras Šveicarija Ženeva, Šveicarija Italija Filippo Grandi 1951 m.
UNIFEM Jungtinių Tautų vystymosi fondas moterims Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV Ispanija Inés Alberdi 1976 m. Susijungė su Jungtinių Tautų moterų organizacija 2011 metais.
UN WOMEN Jungtinių Tautų moterų organizacija Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV Pietų Afrikos Respublika Phumzile Mlambo-Ngcuka 2010 m. Sukurta sujungus Moterų padėties gerinimo skyrių (DAW), Tarptautinį tyrimų ir mokymo institutą moterų padėčiai gerinti (INSTRAW), Specialiosios patarėjos lyčių lygybės klausimais biurą (OSAGI) ir Jungtinių Tautų vystymosi fondą moterims (UNIFEM).
UNRWA Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūra Palestinos valstybė Gaza, Palestina ir Jordanija Amanas, Jordanija Šveicarija Italija Philippe Lazzarini 1949 m.

Specializuotos agentūros

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Specializuotos Jungtinių Tautų agentūros.

Specializuotos agentūros – tai autonominės organizacijos, bendradarbiaujančios su Jungtinėmis Tautomis bei tarpusavyje per koordinavimo mechanizmus, kuriuos sudaro Ekonominė ir Socialinė Taryba bei Sekretoriato vadovų taryba. Kiekviena agentūra buvo integruota į Jungtinių Tautų sistemą remiantis susitarimu su Jungtinėmis Tautomis pagal Jungtinių Tautų Chartijos 57 straipsnį (išskyrus Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą (ICSID) ir Daugiašalių investicijų garantijų agentūrą (DIGA), kurios abi priklauso Pasaulio Banko grupei).[13][14]

Susijusios organizacijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurių tarptautinių organizacijų santykiai su Jungtinėmis Tautomis grindžiami ne tais pačiais susitarimais kaip ir specializuotų agentūrų – pagal Jungtinių Tautų Chartijos 57 ir 63 straipsnius, – o kitokiais teisiniais pagrindais.[15][16][17]

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurta 1951 m., TMO yra pagrindinė tarpvyriausybinė organizacija migracijos srityje, glaudžiai bendradarbiaujanti su vyriausybiniais, tarpvyriausybiniais ir nevyriausybiniais partneriais. Organizacijos tikslas – užtikrinti darnų ir humanišką migracijos valdymą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą migracijos klausimais, padėti spręsti migracijos problemas ir teikti humanitarinę pagalbą migrantams, įskaitant pabėgėlius ir šalies viduje perkeliamus asmenis. 2016 m. rugsėjį, per aukšto lygio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos susitikimą dėl plataus masto pabėgėlių ir migrantų judėjimo, TMO tapo Jungtinių Tautų sistemos susijusiąja organizacija.[18]

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos parengiamoji komisija (CTBTO PrepCom)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CTBTO PrepCom atsiskaito Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai.[17]

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TATENA ir Jungtinių Tautų santykiai nustatyti Generalinės Asamblėjos rezoliucija. Skirtingai nei specializuotos agentūros, kurios atsiskaito Ekonominei ir Socialinei Tarybai (ECOSOC), TATENA atsiskaito tiek Generalinei Asamblėjai, tiek Saugumo Tarybai. Agentūros vadovas taip pat priklauso Jungtinių Tautų Sekretoriato vadovų tarybai (CEB).[19]

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

OPCW nėra Jungtinių Tautų agentūra, tačiau bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis tiek politikos, tiek praktiniais klausimais. 2000 m. rugsėjo 7 d. OPCW ir Jungtinės Tautos pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo nustatytas veiklos derinimo mechanizmas.[20] Pagal šį susitarimą OPCW atsiskaito Generalinei Asamblėjai.[17]

Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PPO neturi oficialaus susitarimo su Jungtinėmis Tautomis; jų santykiai grindžiami keitimosi laiškais praktika. Skirtingai nei specializuotos agentūros ar TATENA, PPO neturi atsiskaitymo įsipareigojimų jokiam iš pagrindinių Jungtinių Tautų organų, tačiau ad hoc tvarka prisideda prie Generalinės Asamblėjos ir ECOSOC veiklos.[17] Organizacija turi vietą CEB struktūroje.[21]

Sekretoriato vadovų taryba ir Vyresniųjų vadovų grupė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinių Tautų Sekretoriato vadovų taryba (angl. Chief Executives Board for Coordination, CEB) reguliariai suburia Jungtinių Tautų sistemos organizacijų vadovus. Šiai tarybai pirmininkauja Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. CEB tikslas – stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą sprendžiant pagrindinius turinio ir valdymo klausimus, su kuriais susiduria Jungtinių Tautų sistemos organizacijos. Be reguliarių šiuolaikinių politinių klausimų ir esminių Jungtinių Tautų sistemai kylančių problemų apžvalgų, taryba taip pat priima visai sistemai bendrus politikos pareiškimus. Tarybai atskaitingos trys komitetų grupės: Aukšto lygmens programų komitetas (angl. High-level Committee on Programmes, HLCP), Aukšto lygmens valdymo komitetas (angl. High-level Committee on Management, HLCM) ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi grupė (UNSDG). Kiekvienas iš šių organų savo ruožtu yra sukūręs nuolatines arba ad hoc struktūras tarpinstituciniam bendradarbiavimui turinio ir valdymo klausimais. Komitetų veiklą koordinuoja CEB sekretoriatas, įsikūręs Niujorke ir Ženevoje.[22]

Šalia CEB veikia Vyresniųjų vadovų grupė – tai patariamoji generalinio sekretoriaus grupė, sudaryta iš sekretoriato bei fondų ir programų aukščiausio rango pareigūnų, turinčių generalinio sekretoriaus pavaduotojo ar asistento statusą.[23]

Jungtinių Tautų bendroji sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinės Tautos, jų pagalbiniai organai, trylika specializuotų agentūrų (TDO, MŽŪO, UNESCO, PSO, TCAO, PPS, TTS, PMO, TJO, PINO, IFAD, UNIDO ir UNWTO) bei viena susijusi organizacija (TATENA) priklauso Jungtinių Tautų bendrajai darbo užmokesčio, pašalpų ir išmokų sistemai, kuriai vadovauja Tarptautinė viešojo administravimo komisija. Didžioji dalis, bet ne visos Jungtinių Tautų sistemos organizacijos priklauso šiai bendrajai sistemai; reikšmingos išimtys – Breton Vudso institucijos, t. y., Pasaulio Banko grupė ir Tarptautinis valiutos fondas. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) vadovaujasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bendrąja sistema.

Jungtinių Tautų bendroji sistema buvo sukurta siekiant išvengti konkurencijos tarp Jungtinių Tautų sistemos organizacijų dėl personalo ir sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui bei keitimuisi darbuotojais.[24]

Kai kurios tarptautinės organizacijos, kurios nepriklauso Jungtinių Tautų sistemai (ir todėl nėra bendrosios sistemos narės), savanoriškai iš dalies ar visiškai taiko bendrosios sistemos politiką. Tarp jų – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)[25] ir Amerikos Valstybių organizacija.[26]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Who We Are“. UN System Chief Executives Board for Coordination. Suarchyvuotas originalas 2017-12-23.
  2. ↑ „Directory of United Nations System Organizations“. United Nations System Chief Executives Board for Coordination. Suarchyvuotas originalas 2019-09-17.
  3. ↑ „United Nations System - Agreements with the UN system organizations“. UNESCO. 2007-09-19. Suarchyvuotas originalas 2014-02-23.
  4. ↑ 4,0 4,1 „Structure and Organization“. United Nations. Suarchyvuotas originalas 2013-03-09.
  5. ↑ „NGLS Handbook - Introduction“. United Nations Non-Governmental Liaison Service. Suarchyvuotas originalas 2013-05-13. „The World Trade Organization (WTO) is not officially a part of the UN system ...“
  6. ↑ „UN System of Organizations“. United Nations Global Marketplace. Suarchyvuotas originalas 2013-03-12. „... the World Trade Organization, which is not part of the UN system.“
  7. ↑ „How to do business with the United Nations“ (PDF). Lenkijos užsienio reikalų ministerija. 2003. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-02-22. „... the World Trade Organization, which is not part of the UN system.“
  8. ↑ „Board Members“. United Nations – CEB. Nuoroda tikrinta 2025-04-18.
  9. ↑ „United Nations Charter, Chapter III: Organs“. Jungtinių Tautų Organizacija. Nuoroda tikrinta 2025-04-18.
  10. ↑ „CHARTER OF THE UNITED NATIONS: Chapter IV“. UN.org. Suarchyvuotas originalas 2007-10-12.
  11. ↑ „UN General Assembly“. www.un.org (anglų). Suarchyvuotas originalas 2018-03-30.
  12. ↑ „Background Information“. UN Economic and Social Council. Suarchyvuotas originalas 2013-10-31.
  13. ↑ „Article 57 United Nations Charter 1945“. LawGlobal Hub. Nuoroda tikrinta 2025-04-21.
  14. ↑ 2020 Report of the Secretary-General on the Work of the Organisation (Report). Jungtinės Tauros. 2020. p. 148.
  15. ↑ „United Nations System of Organizations“. Suarchyvuotas originalas 2011-12-31.
  16. ↑ „Specialized Agency Agreements | United Nations System Chief Executives Board for Coordination“. www.unsystem.org. Suarchyvuotas originalas 2020-09-23.
  17. ↑ 17,0 17,1 17,2 17,3 „The United Nations System“ (PDF). The United Nations. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2019-02-14.
  18. ↑ „UN Summit for Refugees and Migrants 2016“. Refugees and Migrants. 2014-12-12. Suarchyvuotas originalas 2021-08-01.
  19. ↑ „The UN and the IAEA“ (PDF). Tarptautinė atominės energijos agentūra. Nuoroda tikrinta 2025-04-21.
  20. ↑ Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Session 55 Nutarimas A/RES/55/283
  21. ↑ „The WTO and the United Nations“. Pasaulio prekybos organizacija. Nuoroda tikrinta 2025-04-21.
  22. ↑ „Chief Executives Board“. Unsceb.org. 2007-12-31. Suarchyvuotas originalas 2013-03-28.
  23. ↑ „Senior Management Group“. Suarchyvuotas originalas 2007-11-15.
  24. ↑ „Welcome to the International Civil Service Commission“. Icsc.un.org. Suarchyvuotas originalas 2011-12-05.
  25. ↑ „OSCE General conditions of employment“. Suarchyvuotas originalas 2011-10-26.
  26. ↑ 40 straipsnis iš Bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių Generalinio sekretoriato veiklą


Vikiteka: Jungtinių Tautų sistema – vaizdinė ir garsinė medžiaga


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jungtinių_Tautų_sistema&oldid=7547192"