Jungtinių Tautų misija Bosnijoje ir Hercegovinoje
| Jungtinių Tautų misija Bosnijoje ir Hercegovinoje angl. United Nations Mission in Bosnia and Herzegovina | |
 | |
| Santrumpa | UNMIBH |
|---|---|
| Įkurta | 1995 m. gruodžio 21 d. |
| Uždaryta | 2002 m. gruodžio 31 d. |
| Tipas | Tarptautinė organizacija |
| Oficialus statusas | Užbaigta |
| Vadovas | Elisabeth Rehn |
| Tinklalapis | UNMIBH |
Jungtinių Tautų misija Bosnijoje ir Hercegovinoje (angl. United Nations Mission in Bosnia and Herzegovina, UNMIBH) – tarptautinė organizacija, įsteigta 1995 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1035. Jos įgaliojimai baigėsi 2002 m. gruodžio 31 d., kai ją pakeitė Europos Sąjungos policijos misija Bosnijoje ir Hercegovinoje.
UNMIBH įgaliojimai – prisidėti prie teisinės valstybės kūrimo Bosnijoje ir Hercegovinoje padedant reformuoti ir restruktūrizuoti vietos policiją, vertinant esamos teismų sistemos veikimą, stebint ir audituojant policijos ir kitų su teisėtvarkos palaikymu susijusių asmenų veiklą.[1]
UNMIBH vadovavo JT Generalinio sekretoriaus specialusis atstovas (angl. Special Representative of the Secretary-General, SRSG), kurį paskyrė tuometinis JT Generalinis sekretorius Kofis Ananas. SRSG vadovavo JT Tarptautinių policijos pajėgų komisarui ir koordinavo kitą Jungtinių Tautų veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje. Pagrindinės UNMIBH sudedamosios dalys buvo: Tarptautinės policijos pajėgos, Baudžiamojo teisingumo patariamasis padalinys, Civilinių reikalų padalinys ir Žmogaus teisių biuras. Misija veikė visoje šalyje, jos regioninės būstinės buvo Bania Lukoje, Bichače, Dobojuje, Mostare, Sarajeve ir Tuzloje, o apygardos būstinė – Brčke.[1]
2001–2003 m. Kofio Anano prašymu Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatas Žakas Polas Kleinas buvo paskirtas jo specialiuoju atstovu ir Jungtinių Tautų misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje koordinatoriumi. Jam buvo suteiktas Generalinio sekretoriaus pavaduotojo laipsnis. Būdamas misijos vadovu, Ž. P. Kleinas turėjo bendrus valdymo įgaliojimus ir buvo atsakingas už 2 700 tarptautinių policijos pareigūnų iš 48 skirtingų šalių, kurių biudžetas siekė 168,2 mln. dolerių.[2] UNMIBH pertvarkė prieš karą buvusias policijos pajėgas ir sumažino apmokytų darbuotojų skaičių nuo 44 000 iki maždaug 16 000.[3] Misija įdarbino ir parengė pirmąjį Bosnijos ir Hercegovinos policijos kontingentą, kuris buvo dislokuotas Jungtinių Tautų misijoje Rytų Timore, ir pirmąją Bosnijos ir Hercegovinos Jungtinių Tautų karinių stebėtojų grupę.[4] Daugiausia dėmesio ji skyrė kovai su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir organizuotu nusikalstamumu ir per aštuoniolika mėnesių sugebėjo sumažinti per tris Bosnijos ir Hercegovinos oro uostus atvykstančių nelegalių asmenų skaičių nuo 25 000 iki 300 per metus.[5]
Personalą UNMIBH teikė Airija, Argentina, Austrija, Bangladešas, Bulgarija, Čilė, Danija, Egiptas, Estija, Fidžis, Gana, Graikija, Indija, Indonezija, Islandija, Ispanija, Italija, Jordanija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kenija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malaizija, Nepalas, Nigerija, Norvegija, Nyderlandai, Pakistanas, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Senegalas, Suomija, Švedija, Šveicarija, Tailandas, Tunisas, Turkija, Ukraina, Vengrija ir Vokietija.
Nuostoliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 8 policijos pareigūnai
- 3 vietos civiliai
- 1 kariškis[6]
Kontroversija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2003 m. pareigūnė Ketrin Bolkovak atskleidė prekybos žmonėmis tinklą, į kurį buvo įtraukti JT pareigūnai, po to, kai pasirodė dviejų jaunų merginų, kurios buvo parduotos ir išnaudotos nelegaliuose viešnamiuose, istorijos. Dešimtys merginų papasakojo apie „bauginamai panašius“ prievartos atvejus: jos emigravo, kad įsidarbintų padavėjomis ar namų tvarkytojomis, taip pat ir savo šeimoms reikalaujant, tačiau pateko į prekybą žmonėmis. Jos buvo gabenamos į įvairias vietas, prievarta išrengiamos ir parduodamos asmenims, kurie jas mušdavo ir prievartaudavo Bosnijos viešnamiuose.[7][8]
K. Bolkovak pareiškė kaltinimus, kad misijos vadovas Ž. P. Kleinas atmetė keletą didelio atgarsio sulaukusių bylų, kurios buvo išaugusios iki jo lygio po to, kai ji perdavė kelias bylas vidaus reikalų skyriui. K. Bolkovak istorija buvo ekranizuota filme „Išdavikė“.[9] 2008 m. JAV vyriausybės paskelbtame JT audite dėl Ž. P. Kleino veiksmų Bosnijoje ir Liberijoje jis buvo apkaltintas svarbiu dalyviu keliuose skandaluose, tačiau nebuvo apkaltintas korupcija. 2010 m. Jungtinės Tautos, atlikusios audito peržiūrą, nustatė, kad tyrimas buvo netinkamas, o kaltinimai nepagrįsti, be kita ko, Ž. P. Kleinui visiškai nebuvo pranešta apie kaltinimus ir nesuteikta galimybė į juos atsakyti.[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „UNMIBH: United Nations Mission in Bosnia Herzegovina - Background“. peacekeeping.un.org.
- ↑ Michael Innes (2006-09-27). Bosnian Security after Dayton: New Perspectives. Routledge. ISBN 9781134148714. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ Koops; et al. (2015). The Oxford Handbook of United Nations Peacekeeping Operations. OUP. ISBN 9780199686049. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ „Bosnian peacekeepers for African Horn“. BBC. 2001-01-27. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ Thalif Deen (2002-10-23). „POLITICS: U.N. Peacekeepers to Leave Bosnia by Year-end“. IPS News. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ „Bosnia and Herzegovina – UNMIBH – Facts and Figures“. United Nations (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ 7,0 7,1 Diu, Nisha Lilia (2012-02-06). „What the UN Doesn't Want You to Know“ – via www.telegraph.co.uk.
- ↑ Lynch, Colum (2008-02-17). „U.S. Officials Divulge Reports On Confidential U.N. Audits“. Washingtonpost.com. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ „A 'Whistleblower' Made Into A Hollywood Heroine“. NPR. 2011-07-30. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.